Naujienos

UŽSIENIO POLITIKA

2009 m. birželio 19 d. Šimtai traktorių dalyvavo “pieno proteste” Briuselyje Viršūnių tarybos birželio 18-19 d. metu. Protestuotojai iš Belgijos,  Prancūzijos, Vokietijos ir Šveicarijos paliko degančias padangas ant kelio, vedančio į Briuselio Europinių institucijų būstinę Justus Lipsius.  Fermeriai protestavo prieš krentančias pieno supirkimo kainas ir reikalavo sumažinti kvotas 5 proc.  Keliai buvo visiškai užblokuoti, Briuselio centro judėjimas buvo sutrikdytas dvi dienas, net pėstieji turėjo problemų.  Pastatą, kuriame vyko EVT posėdis,  apsupo policininkai, buvo sustatyti kelio barjerai, policininkai apsiginklavo vandens patranka.  Fermeriai kaltino  mažmenininkus eksploatacija, skundėsi, kad pieno supirkimo kainos dramatiškai nukrito, tuo tarpu kainos vartotojams parduotuvėse liko stabilios.  Protestai, siekiantys gauti kainos subsidijas arba sumažinti pasiūlą, keliose valstybėse vyko jau kelis mėnesius. Europos Komisija pranešė apie tikslinę paramą sektoriui, tačiau atsisakė peržiūrėti sprendimą panaikinantį pieno kvotas.
2008 m. lapkritį ES 27 žemės ūkio ministrai susitarė panaikinti pieno kvotas, mažindami jas po 1 proc. per metus, visai jų atsisakant 2014-2015 m. Kvotos buvo įvestos 1984 m. palaikyti kainų lygiui ir spręsti tada buvusių “ pieno upių ir sviesto kalnų” Europoje problemą, atsiradusią dėl perprodukcijos.

2009 m. birželio 21 d. Briuselyje demonstravo daugiau kaip 800 iraniečių. Protestuotojai susirinko prie Irano ambasados, kur pareiškė pasipiktinimą įvykusių rinkimų rezultatais. Demonstrantai turėjo plakatus, kurie skelbė: "Kur mano balsas" bei "Sudie Ahmadi".  Briuselio protestuotojų tikslas buvo pareikšti solidarumą žmonėms, išėjusiems į Teherano gatves. Protestuotojai taip pat kreipėsi į Belgijos bei Europos institucijas nepripažinti Irano rinkimų rezultatų. Protesto akcijoje dalyvavo ir keletas Frankofoniškų Belgijos partijų atstovų.

2009 m. birželio 28 d. Belgijos laivas "Pompėja" ir įgula išlaisvinti. Somalio piratai, kurie buvo prieš 10 savaičių pagrobę Belgijos laivą su įgula, sutiko juos paleisti. Šią naujieną pranešė Belgijos premjeras Herman'as Von Rumpuy. Premjeras kartu su Gynybos bei Vidaus reikalų ministrais per spaudos konferenciją pranešė, kad niekas iš įgulos narių, tarp jų 2 Belgijos piliečiai,  nėra sužeistas, o išlaisvinant juos dalyvavo ir privačios kompanijos.  Iki spaudos konferencijos jau sklandė gandai, kad su piratais Belgijos vyriausybė veda derybas. Piratas vardu Mohamed Ali, agentūrai Reuters pranešė, kad su Belgijos vyriausybe buvo susiderėta dėl 2,8 milijonų dolerių išpirkos, spauda praneša, kad buvo sumokėta 1.94 mln. euro išpirka. Išpirką sumokėjo Belgijos  laivybos kompanijos DEME ir Jan De Nul kartu su Nyderlandų, kurios yra laivo bendrasavininkės. Piratai pradžioje prašė 5.7 mln. eurų, tačiau  derybų su Belgijos krizių centru  ir tarpininkais metu sutiko su mažesnė suma.

VIDAUS POLITIKA

2009 m. birželio 18 d. Flandrijoje 2008-aisiais gimė daugiau kaip 70.000 vaikų. Palyginus su 2007-aisiais gimimų padaugėjo 3 proc. Paskutinį kartą 70.000 vaikų per metus riba buvo peržengta prieš 20 metų. Organizacija Kind & Gezin ( Vaikas ir šeima) mano, kad pagrindine priežastimi tapo tai, kad moterys gimdo jaunesnės negu anksčiau. Didžiausias padidėjimas yra tarp 25-30 metų turinčių moterų. Taip pat,  vis daugiau šeimų nutaria lauktis antro ar trečio vaikelio. Flandrijos vyriausybės šeimos politika buvo faktorius, prisidėjęs prie šios tendencijos. Moterims tapo lengviau derinti šeimą ir karjerą. Poros, gyvenančios drauge, dažnai pasirenka "vieną su puse karjeros“, kai vienas dirbą pilną etatą, o antras- dalį. 36 proc. dviejų asmenų šeimų renkasi šį variantą. Pakankamas dienos priežiūros įstaigų skaičius buvo kita veiksnys, prisidėjęs prie šeimų didėjimo. Flandrijoje 62.8 proc. vaikų , jaunesnių nei 3 metai lankosi dienos priežiūros centruose arba lopšeliuose (2007 m. - 60.9 proc. ).

2009 m. birželio 19 d. Flandrijoje bus vyriausybė be liberalų. Kris Peeters, Flamų krikščionis demokratų lyderis, nusprendė sudaryti koaliciją su socialistais ir nesuteikė galimybės savo buvusiems partneriams Flandrijos liberalams sudaryti Flandrijos regioninę vyriausybę. Liberalai, kurie šiuo metu dar yra federalinėje vyriausybėje, pripažinti didžiausiais šių regioninių rinkimų pralaimėtojais. Nors jie ir ketino dalyvauti sudarant Flandrijos vyriausybę, bei dalyvavo daugelyje susitikimų su galimais partneriais, Flandrijos krikščionys demokratai nusprendė apsieiti be jų.

2009 m. birželio 19 d. Belgijoje uždrausta ginklų, naudojančių uraną, gamyba. Šį įstatymą pasiūlė Flandrijos socialistų partijos narys Dirka Van der Maelene. Jo nuomone,  tai būtų puiki galimybė Belgijai imtis vedlio vaidmens, kad ir kitos valstybės priimtų tokius įstatymus.

2009 m. birželio 26 d. Galvos apdangalų draudimas įžiebė nepasitenkinimą. Valstybinės Antverpeno ir Hobokeno (Antverpeno priemiestis) mokyklos nuo kitų mokslo metų uždraudė visus dėvimus religinius simbolius mokyklose.  Antverpeno valstybinės vidurinės mokyklos direktorė Karin Heremans paaiškino, kad šis sprendimas priimtas vadovaujantis nuostata, kad musulmonų mergaitės yra verčiamos dėvėti galvos apdangalus,  nors pačios to nenori.  Per musulmonų bendruomenės suorganizuotą protesto akciją, Antverpeno imamas Nardine Taouil pakvietė tėvus nebevesti vaikų į mokyklas tol, kol nebus panaikintas draudimas dėvėti galvos apdangalus. Flamų dešiniosios N-VA partijos atstovai, birželio pradžioje laimėję regioninius rinkimus, pareiškė pasipiktinimą tokiais imamo žodžiais. Jie imamo žodžius pavadino mažų mažiausiai neatsakingais.

EKONOMIKA

2009 m. birželio 1 d . Pensijos Belgijoje augs nuo birželio 1 dienos. Apie 1.6 mln.  Belgijos pensininkų pensijos augs priklausomai nuo kategorijos. Mažiausios pensijos augs 3%,  žmonėms, kurie išėjo į pensiją prieš 15 ar daugiau metų pensijos augs 2%, kitoms kategorijoms - 1.5%. Kaip kovos su skurdu priemonė mažiausios socialinės pašalpos bus padidintos  2%.

2009 m. birželio 7 d . Belgijos centrinio banko BCB valdytojas prognozuoja- „neturėsime nei defliacijos nei depresijos“. Pasak BCB valdytojo Guy Quaden , makroekonomikos prognozės nėra linksmos: BVP 2009 m. mažės 3,5 proc. (vasarį buvo prognozuojama - 1,9 proc.) , o bedarbystė 2010 m. pabaigoje pasieks 9,7 proc.  BCB valdytojo teigimu,  pasaulyje, Europoje ir Belgijoje yra rimta recesija, kurios įtaka dar nėra pilnai jaučiama, ypatingai darbo rinkoje. BLB prognozuoja mažesnį ekonomikos kritimą kitais metais - 0.2 proc. Pasak p. Quaden , bankas  prognozuoja 16 proc. eksporto kritimą, 7.1 proc. investicijų mažėjimą ir 0.9 proc. namų ūkių vartojimo kritimą. Pasak BCB spaudos pranešimo, valstybės biudžeto deficitas  pasieks 5.5 proc. šiais metais ir 6 proc.  2010 m. , nes vyriausybės ( regioninės ir federalinė) didina išlaidas siekdamos, kad recesija nevirstų depresija. Europos Sąjungos stabilumo pakto taisyklės numato ne didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą, bet dauguma narių jau viršijo šią ribą kovodamos su krize. "Tai būtina, bet tai negali tęstis amžinai”, teigė BCB valdytojas Quaden. 2009 m. birželio 10 d . Bedarbystė padidės papildomais 200,000 iki kitų metų pabaigos. Belgijos gamyklos dirba 70 proc. pajėgumų – pirmą kartą per kelis pastaruos dešimtmečius.  Kadangi ir darbininkai ir tarnautojai dirba vidutiniškai 4 proc. mažiau  palyginti su pernai,  gamybos kritimas dar neatvedė prie didelio skaičiaus atleidimų. Tačiau, kompanijoms laikyti personalą tokiu būdu yra brangus malonumas ir dabar , kai jau akivaizdu, kad ekonomikos atsigavimas bus laipsniškas,  o ne staigus, prognozuojama, kad bus daug atleidimų iš darbo. Belgijos bedarbių skaičius gali padidėti papildomais 200,000 bedarbiais nuo 2008 m. pabaigos iki  2010 m. pabaigos, iš jų 140,000 prarastų darbo vietų ir 60,000 jaunų žmonių. Vidutis nedarbas išaugs nuo 7.7 iki 9.2 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Planavimo biuras netgi prognozuoja , kad nedarbo lygis  iki 2011 viršys 10 proc. Rudi Thomaes, Belgijos pramonininkų konfederacijos vykdantysis direktorius,  primena apie papildomą pavojų-  darbo jėgos trūkumo 2012 m., nes kompanijos neteks savo "talentų"  dėl išankstinių pensijų ir kitų priemonių.

 LIUKSEMBURGAS

2009 m. birželio 21 d. Liuksemburgo Ministras Pirmininkas Jean-Claude Junkers norėtų likti Eurogrupės vadovu. Nors po rinkimų Liuksemburge Jean-Claude Junkers tikriausia atsistatydins iš finansų ministro posto, jis teigia, kad norėtų likti įtakingos Eurogrupės valstybių  vadovu.  Apie tai jis kalbėjo 16 eurozonos valstybių atstovų reguliariame susitikime Liuksemburge. Priklausomai nuo Liuksemburgo koalicijos sudėties, Ministras Pirmininkas Jean-Claude Junkers ketina turėti dalį arba visą iždo ministro portfelį.

2009 m. birželio 26 d. Europos Komisija duoda Liuksemburgą į teismą dėl ginčytinų mokestinių lengvatų. Liuksemburgas paduotas į teismą už taip vadinamą "ne nuolatinio gyventojo" statusą, kuris leidžia sąskaitos Liuksemburge turėtojui, nuolat negyvenančiam Liuksemburge, vengti  mokesčių mokėjimo. Europos Komisijos atstovų nuomone toks įstatymų taikymas pažeidžia EK direktyvą dėl Europos Taupomųjų sąskaitų tvarkymo bei palūkanų mokėjimo.  Kai kuriais vertinimais beveik 100,000 žmonių kasdien važiuoja iš kaimyninių valstybių į Liuksemburgą dirbti.

Šaltiniai: Le Soir,  De Tijd, De Morgen ,De Standaard /Antwerpen), flandersnews.be, BELGA, Het Laatste Nieuws /Oostkust,