BELGIJA

UŽSIENIO POLITIKA

Lapkričio 9 d. Ruandos valdžia įšaldė Belgijos ambasados Kigalyje sąskaitas, atsakydama į Belgijos veismus. Anksčiau Belgija dėl partijų finansavimo pažeidimų buvo įšaldžiusi Ruandos valstybės, tame tarpe ir ambasados Briuselyje, sąskaitas.

Lapkričio 23 d. Belgija stiprina dvišalį bendradarbiavimą su Palestina. Belgijos Bendradarbiavimo ministras Olivier Chastel ir ir Palestinos Plano ministras Ali Jerbawi Ramallah pasirašė 2012-2015 m. bendradarbiavimo programą. Bendradarbiavimui švietimo ir savivaldos srityse Belgija skirs 71,5 milijonų eurų.

EKONOMIKA

Lapkričio 3 d. Planavimo biuras teigia, kad 2011 m. infliacija Belgijoje sieks 3,5%, 2012 m.  - 2%. Socialinės pašalpos ir valstybės tarnautojų atlyginimai turėtų būti atitinkamai indeksuojami.

Lapkričio 3 d. Spalio pabaigoje nedarbo lygis Flandrijoje buvo 6,5% (191.568 bedarbių) , t.y. 5,9% mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Lapkričio 22 d. Belgijos žiniasklaida paskelbė, jog Belgija informavo Prancūziją ir Europos Komisiją, kad ketina atnaujinti derybas dėl Dexia Holdingo gelbėjimo plano. Pasak žiniasklaidos, ketinama siekti didesnio Prancūzijos indėlio gelbėjant holdingą. Finansų ministras Didier Reynders informaciją paneigė. Jis teigia, kad trys suinteresuotos valstybės (Belgija, Liuksemburgas ir Prancūzija) derasi su EK, tačiau tarpusavio susitarimai yra neginčijami.

Lapkričio 22 d.  Reitingų agentūra „Moody‘s" antradienį pareiškė, kad gali sumažinti banko KBC skolinimosi reitingus. Paliekamas ilgalaikio skolinimosi reitingas A1, tačiau perspektyva nustatyta "neigiama". Toks vertinimas nustatytas, nes KBC pranešė, kad dėl skolų krizės trečiame ketvirtyje patyrė 1,6 mlrd. Eurų nuostolį. Moody's pareiškė, kad trečiajame ketvirtyje patirti nuostoliai padidino nerimą, kad KBC nesugebės grąžinti Belgijos vyriausybės jam suteiktos pagalbos.

Gruodžio 5 d. Brangstant skolinimuisi tarptautinėse rinkose Belgija nusprendė skolintis iš savo piliečių. Per savaitę belgai į valstybės vertybinius popierius investavo 5.729.300.000 eurų.

Gruodžio 16 d. Reitingų agentūra Moody's dviem laipteliais iki Aa3 sumažino Belgijos ilgalaikio skolinimosi reitingą ir pažymėjo, kad dėl euro zonos krizės padidėjo finansavimo rizika smarkiai įsiskolinusioms šalims. Sprendimą taip pat lėmė nerimas dėl Belgijos ekonomikos augimo perspektyvų bei bankų sistemos, kurią sukrėtė banko „Dexia" nacionalizavimas.

Gruodžio 28 d. Paskelbti Lježo universiteto mokslininkų atlikto Belgijos ir kitų Europos valstybių gerovės valstybės modelių palyginimo rezultatai. Remtasi penkiais kriterijais : skurdas, ilgalaikis nedarbas, gyvenimo trukmė, nelygybė ir mokyklos nelankymas. Belgija atsidūrė 11 vietoje. Palyginus Valonijos ir Flandrijos gerovės valstybės efektyvumo rezultatus europiniame kontekste gautos stulbinančios išvados : Flandrija, aplenkusi Valoniją, atsiduria tarp  efektyviausiai gerovės valstybės modelį įgyvendinančių valstybių, o Valonija, atvirkščiai, nukrenta prie blogiausių, atsidurdama tarp Ispanijos ir Portugalijos ir netoli nuo Bulgarijos bei Rumunijos.

Gruodžio 29 d. Belgijos nacionalinio banko valdytojas  Luc  Coene  teigia, kad Belgijoje prasidėjo recesija. Skolų krizė Belgijos ekonomikos augimą paveikė stipriau nei tikėtasi. 2012 m. kovo mėnesį peržiūrint biudžetą reikės surasti papildomus 2 milijardus eurų, nes  2012 m. biudžetas buvo parengtas tikintis 0,8 % augimo, tačiau Nacionalinio banko valdytojas prognozuoja, kad augimas nebus didesnis nei 0,5 %.

ENERGETIKA

Spalio 30 d. Šešių partijų, kurios derasi dėl būsimosios vyriausybės formavimo, atstovai paskelbė apie principinį sprendimą atsisakyti atominės energetikos.  2015 metais ketinama pradėti uždarinėti tris seniausius reaktorius, o iki 2025 m. būtų uždaryti visi 7. Sutarta, kad pradėjusi dirbti naujoji vyriausybė per pusmetį parengs planą, kaip pereiti prie naujų diversifikuotų energijos šaltinių bei paskelbs konkrečią pirmųjų reaktorių uždarymo datą.

Prancūzų GDF Suez filialas Belgijoje Elektrabel pagal susitarimą pasirašytą 2009 m. tarp GDF Suez ir tuometinio premjero Herman Van Rompuy valdo visus 7 Belgijos atominius reaktorius. Trims seniausiems reaktoriams Doel 1, Doel 2 et Tihange 1 dešimčiai metų buvo pratęstas eksploatacijos laikas. Belgijos vyriausybė už naudojimąsi atominiais reaktoriais buvo nustačiusi 250 mln. eurų mokestį per metus.

Lapkričio 2 d. pasirodė informacija, kad Elektrabel paskelbė ataskaitą apie Belgijos atominių reaktorių stres testų rezultatus. Pasak šaltinių, ataskaitoje teigiama, kad reikalingos investcijos į Belgijos atominių reaktorių saugumą. Trys seniausi reaktoriai Doel 1, Doel 2 et Tihange 1 reikalauja didelių investicijų užtikrinančių ne tik saugumą bet ir jų funkcionavimą.

Lapkričio 8 d.  Belgijos federalinė atominės energetikos kontrolės agentūra  (AFCN) pateikė pirmines išvadas apie Electrabel (Prancūzų GDF Suez filialas,  pagal susitarimą, valdantis visus B. atominius reaktorius) atliktų atominių reaktorių stres testų rezultatus. AFCN teigia, kad Belgijos atominiai reaktoriai yra pakankamai saugūs. Elektrabel buvo nurodęs, kad, siekiant sustiprinti reaktorių saugumą, reikalingi įrangos ir organizaciniai pertvarkymai, ypač senuosiuose Doel 1 et 2 et Tihange 1 reaktoriuose. Pasak Belga pranešimo, Atominės energetikos kontrolės agentūra mano, jog minėtus pertvarkymus bus galima atlikti ir nestabdant reaktorių. Galutines išvadas Federalinė atominės energetikos kontrolės agentūra pateiks po gruodžio 31 d.

Gruodžio 22 d. Remiantis neformalia Elektros ir dujų reguliavimo komisijos pažyma, pranešama, kad gruodžio 12-18 dienomis Belgija tik dėl ne pagal sezoną aukštų oro temperatūrų išvengė elektros trūkumo krizės. Prognozuojama, kad 2012 metų 3, 4 ir 11 savaitėmis Belgija bus priklausoma nuo importuojamos elektros energijos. Belgija yra didelė elektros energijos importuotoja. Tradicinės elektros energijos Belgijai tiekėjos Prancūzija ir Vokietija pačios tampa importuotojomis, todėl į Belgiją elektros eksportuojama vis mažiau.

Gruodžio 27 d. Per 2011 m. Belgijos atominiuose reaktoriuose įvyko 15 incidentų, tai mažiau, nei 2010 m., kai įvyko 27 incidentai.  2011 m. Federalinė atominės energetikos kontrolės agentūra užregistravo 13 pirmo lygio ir 2 antro lygio (iš septynių) incidentus.

VIDAUS POLITIKA

Gruodžio 5 d. Belgijos karalius Albertas II pirmadienį paskyrė socialistą Elio Di Rupo vadovauti naujam ministrų kabinetui, užbaigdamas iki šiol ilgiausiai - 540 dienų - trukusią politinę krizę. Premjero siūlymu monarchas patvirtino sumažintą vyriausybę, kurią sudaro 12 ministrų ir šeši valstybės sekretoriai.  Iki šiol Finansų ministerijai vadovavęs 53 metų Didier Reynders susikeis portfeliais su 47 metų užsienio reikalų ministru Stevenu Vanackere

Gruodžio 13 d. Pirmą kartą nuo politinės krizės pradžios Flandrijos nacionalistų lyderis Bart de Wever pasirodė frankofonų televizijos RTL tiesioginėje laidoje. Ta proga televizijos užsakymu buvo atklikta apklausa, kaip belgai žiūri į šį politiką. Išsiskyrė frankofonų ir olandiškai kalbančių Belgijos gyventojų vertinimas. 80,2% frankofonų ir 27 % olandiškai kalbančių belgų mano, jog B. de Wever kelia pavojų Belgijos ateičiai. 31,7% flamandų įsitikinę, jog B. de Wever būtų geriausias Belgijos premjeras, 39,5% - pasirinktų kitą kandidatą, už dabartinį premjerą Elio Di Rupo pasisakė 18% apklaustųjų. 53,4% frankofonų palaiko Elio Di Rupo, 31% mano, jog kitas kandidatas labiau tiktų būti premjeru ir tik 3% Belgijos premjeru mato Bart de Wever

Gruodžio 13 d. Dėl nelegalaus ginklų laikymo anksčiau teistas vyras Lježo centre pradėjo šaudyti į praeivius. Žuvo 6 žmonės. Daugiau nei120 asmenų per išpuolį buvo sužeisti.  Žudikas nusižudė.

Gruodžio 22 d. Parlamente svarstant pensijų reformos klausimus,  įvyko visuotinis prieš reformą nukreiptas viešojo sektoriaus darbuotojų streikas. Sustojo visuomeninis transportas, tarptautiniai traukiniai, ligoninės, mokyklos, nedirbo valstybės įstaigų darbuotojai.

LIUKSEMBURGAS

Lapkričio 8 d. Deloitte tyrimų duomenimis, Liuksemburgo gyventojai kalėdiniams pirkiniams ketina išleisti 23 proc. mažiau, nei pernai. Nors ekonominis pesimizmas pamažu apima Liuksemburgą, tačiau šalies gyventojai lieka vieni turtingiausių Europoje.

Lapkričio 14 d.  Apklausti 75 didžiausių Liuksemburgo įmonių vadovai mano, kad šalyje krizė dar nesibaigė. Jie prognozuoja, kad per artimiausią pusmetį ekonomika neaugs, o vėliau paaugs tik 0,4%. Įmonių vadovai teigia, jog įmonių konkurencingumui trukdo kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos sumažėjimas, per griežta reglamentacija ir darbo jėgos kaina. Darbo užmokesčio indeksavimas, apklaustų vadovų nuomone, neigiamai veikia Liuksemburgo ekonomiką.

Lapkričio 21 d.  Liuksemburgo finansų ministras Luc Frieden lankėsi Maskvoje, kur pasirašė susitarimą dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

Gruodžio 14 d. Premjeras Jean-Claude Juncker pareiškė, kad reikalavimas nuostatą dėl biudžeto subalansavimo įtraukti į pagridinį valstybės įstatymą prieštarauja Liuksemburgo konstitucijos filosofijai. Jean-Claude Juncker siūlo, kad ES reikalavimas dėl biudžeto būtų įteisintas specialiu įstatymu, priimamu 2/3 parlamentarų balsų.

Gruodžio 15 d. Nepaisant ekonominės krizės darbo rinkai keliamų problemų, Liuksemburgas dėl aukšto darbo užmokesčio lygio lieka pageidaujama dirbti valstybe. Darbo paieškos portalas monster.lu kiekvieną mėnesį užregistruoja 567.500 darbo Didžiojoje Hercogystėje paieškų. Daugiausia ieškoma darbo finansų ir prekybos srityse. Nepaisant dėl krizės sumažėjusio darbuotojų poreikio, pastebima, kad ūgtelėjo darbo pasiūla buhalteriams, teisės, audito ir informatikos specialistams. Tai galėtų būti paaiškinama padidėjusiais reikalavimais bankų sektoriui.

Gruodžio 16 d. Vyriausybė ėmėsi priemonių apriboti darbo užmokesčio indeksavimą, peržiūrimi indeksavimo kriterijai, stabdomas automatinis indeksavimas.

Gruodžio 21. Nedarbo lygis Liuksemburge pasiekė 6,1 % (15.164), per mėnesį jis paaugo 0,1 %. Liuksemburgas lieka kaimyninių valstybių pasienio gyventojų eldoradas