Naujienos

2008 m. gruodžio 3 d. Dvasinis Tibeto vadovas, Dalai Lama, lankėsi Briuselyje. Vizito metu jis susitiko su Belgijos premjeru Yves Leterme. Kinų valdžia tuo tarpu išsikvietė Belgijos ambasadorių Pekine, iš kurio tikėjosi gauti informacijos apie šį Dalai Lamos susitikimą su Belgijos Premjeru Yves Leterme. Pastarasis dar anksčiau buvo pareiškęs, kad jų susitikimas bus privatus. Dalai Lama į Briuselį atvyko Europos Parlamento kvietimu. Jis taip pat susitiko su Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy. Protestuodama prieš šį susitikimą Kinija atšaukė ES-Kinijos viršūnių susitikimą Prancūzijoje.

2008 m. gruodžio 12 d. Kinai nori atgauti banko Fortis pinigus. Kinijos draudimo kompanija Ping An, didžiausia banko Fortis akcininkė, spaudžia Belgijos vyriausybę, kad šį išmokėtų kompensaciją už praradimus, kai bankas susidūrė su mokumo problemomis ir buvo nacionalizuotas ir po to parduotas. Manoma, kad Ping An prarado apie 1.8 mlrd eurų. Draudimo kompanija reikalaudama šių išmokų remiasi Kinijos ir Belgijos prekybos sutartimi, kurioje sakoma, kad – vienai iš valstybių nacionalizavus kompaniją, kurios investitoriai – užsieniečiai – valstybė atsakinga už kompensacijų išmokėjimą. Kinijos ir Belgijos atstovai susitiko aptarti iškilusių klausimų ir, anot Reuters, Kinijos vyriausybė grasina sustabdyti prekybinius ryšius su Belgija, jeigu šį atsisakys vykdyti Kinijos reikalavimus.

2008 m. gruodžio 28 d. Belgijos užsienio reikalų ministras Karel De Gucht užsienio reikalų ministerijos pranešime spaudai teigia, kad situacija Gazos ruože yra kelianti nerimą. Ministras nerimauja dėl jėgos panaudojimo augimo pietų Izraelyje ir Gazoje, kur, izraeliečiams atvėrus ugnį, jau žuvo virš 200 žmonių. Karel De Gucht smerkia Hamas, kad ši nutraukė paliaubas, tačiau kviečia Izraelį vengti jėgos panaudojimo.

VIDAUS POLITIKA

2008 m. gruodžio 4 d. Belgijos premjeras Yves Leterme teigė VRT, kad federalinė vyriausybė imsis atsakomybės išspręsti darbdavių ir profesinių sąjungų konfliktą. Pagrindinė nesutarimų priežastis – pinigai. Profesinės sąjungos reikalauja daugiau garantijų ir algų didėjimo per ateinančius pora metų. Tuo tarpu darbdaviai atkerta, kad juos veikia ekonominė krizė, ir jie norėtų mokesčių lengvatų. Jeigu federalinė vyriausybė rastų lėšų, būtų galima patenkinti ir darbdavių, ir profesinių sąjungų reikalavimus. Premjero nuomone, spaudžiant finansinei krizei, svarbu, kad kuo greičiau būtų išspręsta ši problema.

2008 m. gruodžio 18 d. Premjero Yves Letermo kabinetas bandė daryti įtaką teisėjams Fortis byloje. Tai patvirtino Belgijos Aukščiausiojo Teismo vadovas laiške Atstovų Rūmų pirmininkui Van Rompuy. Patvirtinus, šį faktą , parlament kilo vienintelis klausimas – ar Premjeras bus vienintelis, kuris turės atsistatydinti? Manyta, kad gali būti, jog kartu teks atsistatydinti ir teisingumo ministrui Jo Vandeurzen bei finansų ministrui Didier Reynders.

2008 m. gruodžio 19 d. Premjero Yves Letermas įteikė Belgijos karaliui vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą.

2008 m. gruodžio 20 d. Federalinės vyriausybės atsistatydinimas (kuris netgi buvo pavadintas „Fortisgeit“) sulaukė didelio tarptautinės spaudos dėmesio.

The Irish Times

...rašo, kad kitas žingsnis būtų arba kabinetas be Y. Leterme, arba nauji rinkimai, tačiau pastarųjų tikriausiai bus atsisakyta dėl gilėjančios ekonominės krizės ir dėl to paties Fortis skandalo.

The Guardian

...pavadina skandalą Fortisgeitu ir aprašo žingsnius, kurie vedė link Belgijos vyriausybės žlugimo.

The Times

...rašo, kad kreditų krizė pasičiupo pirmąją vyriausybę.

The International Herald Tribune

...aprašo skaitytojams krizę ir teigia, kad Belgijos parlamentinėje demokratijoje vyrauja dvi nesutariančios jėgos. Vienai paslydus, koalicinės vyriausybės partneriai iškart pasitraukė iš vyriausybės, kuri ir taip buvo nestabili.

2008 m. gruodžio 30 d. Herman Van Rompuy buvo paskirtas naujuoju Belgijos premjeru. Naujoji vyriausybė prisiekė karaliui Albertui II ir jau po kelių dienų vyks pasitikėjimo nauja vyriausybe balsavimas.

Žemesniųjų Parlamento rūmų vadovu paskirtas Patrick Dewael (Flamų liberalas), kuris pakeitė Herman Van Rompuy. Nors opozicija protestavo, jis buvo juo paskirtas, nes nebuvo kitų kandidatų. Perskaičius naujosios vyriausybės programą, paaiškėjo, kad Van Rompuy daug kur seks buvusiuoju premjeru kovodamas su recesija ir bankų krize.

Naujasis ministrų kabinetas labai panašus į prieš tai buvusįjį: flamų ir frankofonų krikščionių demokratų bei liberalų ir frankofonų socialistų sąjunga. Pagrindiniai pasikeitimai:

• Herman Van Rompuy, flamų krikščionis demokratas, naujasis Premjeras. Jis buvo žemesniųjų Parlamento rūmų vadovas (speaker).

• Patrick Dewael, flamų liberalas, buvo Vidaus reikalų ministras (Home Affairs). Dabar jis eis žemesniųjų parlamento rūmų vadovo pareigas.

• Guido De Padt, flamų liberalas, pakeitė Patrick Dewael vidaus reikalų ministerijoje ( Home ministry).

• Stephan De Clerck - naujasis teisingumo ministras, flamų krikščionis demokratas (vietoje Jo Vandeurzen).

• Inge Vervotte, flamų krikščionė demokratė, nusprendė nebebūti naujosios vyriausybės nare. Jis atsistatydino iš Civil Service and Public Enterprise ministrės pareigų.

• Steven Vanackere paskirtas vietoj Inge Vervotte.

Vice-premjerais paskirti Didier Reynders (valonų liberalas), Laurette Onkelinx (valonų socialistė), Karel De Gucht (flamų liberalas), Joëlle Milquet (valonų krikščionė demokratė) and Steven Vanackere (flamų krikščionis demokratas).

Ministrų taryba (Council of Ministers) patvirtino naująją vyriausybės programą (policy statement).

EKONOMIKA

2008 m. gruodžio 11 d. Manoma, kad 2009 Belgijos ekonomika mažės 0.2 proc. Tokio pranešimo buvo sulaukta iš Nacionalinio Belgijos Banko valdytojo Guy Quaden, kuris pristatė ekonomines prognozes Belgijai. Mažėjimas prasidės jau pirmąjį 2009 metų ketvirtį. Mažėjimas turės pasekmes ir naujų darbų atsiradimui, ir jau esamoms darbo vietoms. Jeigu per 2008 metus buvo sukurta 65 000 naujų darbo vietų, manoma, kad kitais metais jų bus sukurta 8 000 mažiau. Prognozuojama, kad bedarbystė pakils virš 7 proc. Biudžeto deficitas taip pat pakils iki maždaug 2 proc. bendrojo nacionalinio produkto. Guy Quaden teigimu, reikia tikėtis, kad šios ribos Belgija neviršys.

2008 m. gruodžio 17 d. Zeebrugge uoste atsiras vėjo malūnų parkas. Evelop kompanijos atstovas (Dutch Ecoconcern kompanijos padalinys) teigia, kad Zeebrugge turi dar 60 ar net daugiau turbinų potencialą uosto teritorijoje. Ši teritorija – ideali vieta vėjo malūnams, nes ten labai vėjuota, be to, palyginus nedidelėje teritorijoje galima pastatyti daug turbinų. Pagal Evelop planą, uosto kompanijos galėtų pirkti ekologišką elektrą, kuri dar būtų ir pigesnė už tradicinę elektrą. Manoma, kad dalyvauti projekto vykdyme galėtų ir uoste esančios kompanijos ir valstybė.

2008 m. gruodžio 30 d. Nepaisant ekonominės krizės Flandrijos vyriausybė baigia metus su 240 mln. eurų biudžeto pertekliumi. Prognozės buvo, kad perteklius sieks 35 mln. eurų, tačiau prognozės buvo viršytos 205 mln. eurų. Be to, Flandrijos vyriausybė išmokėjo visas savo skolas. 2009-iesiems Flandrija yra paruošusi biudžetą, kuriame numatytas mokesčių mažinimas ir investicijos į infrastruktūrą. 500 mln. eurų Flandrijoje bus atidėta „sunkiems laikams“. Tačiau Flandrijoje, pirmą kartą nuo 2002, surinkta mažiau mokesčių. Viena pagrindinių priežasčių – sumažėjusi nekilnojamojo turto prekyba.

LIUKSEMBURGAS

2008 m. gruodžio 3 d. Liuksemburgo vadovas, Kunigaikštis Henri, pranešė nepasirašysiąs įstatymo, legalizuojančio eutanaziją. Nors pranešimas nebuvo viešas, tačiau, manoma, jis gali sukelti konstitucinę krizę, nes jam viešai paprieštaravo premjeras Jean-Claude Juncker. Junckerio nuomone, jei Parlamentas priima įstatymą, kunigaikštis privalo jį pasirašyti. Tai būtų pirmas atvejis Liuksemburgo istorijoje, kai kunigaikštis nepasirašo Parlamento priimto įstatymo. Kol kas Europoje eutanazija yra legali tik Olandijoje ir Belgijoje.
Liuksemburgo Kunigaikštis Henri laikomas moderniu, tačiau prisirišusiu prie Romos katalikiškųjų vertybių. Paprastai 53 metų kunigaikštis pasižymėjo politiniu neutralumu, tačiau dėl moralinių įsitikinimų atsisakė pasirašyti įstatymą legalizuojantį eutanaziją. Analitikų nuomone, kunigaikščiui didelę įtaką daro jo Kuboje gimusi žmona, kunigaikštienė Maria Teresa. Manoma, kad jeigu Parlamentas nutars apriboti Kunigaikščio teisę į įstatymų veto, gali atsitikti taip, kad Liuksemburgo kunigaikštystė taps panaši į Švediją, kur monarcho valdžia tik formali. Premjeras J-C. Juncker laikosi savo nuomonės, kad Parlamentui priėmus įstatymą jis turi įsigalioti. Tam, kad pakeisti Konstituciją dėl kunigaikščio galių reikia dviejų trečdalių Parlamento balsų.

Šaltiniai: De Standaard, La Soir, La Libre Belgique, Flanders Today, Belgijos URM, the EIU, RTL-be, Expatica News, Financial Times, The Economist