Naujienos

2009 m. gruodžio 5 d. Belgijos Premjeras Y. Leterme Vašingtone susitiko su JAV Valstybės sekretore H. Clinton. Y. Leterme pristatė H. Clinton bendrą pozityvų Belgijos vyriausybės nusistatymą pratęsti misiją Afganistane, netgi ją papildant papildomais instruktoriais. Susitikimo metu buvo iškeltas ir Kongo demokratinės valstybės klausimas - abu pareigūnai sutartinai pareiškė, kad JT misija turi būti tęsiama. JAV Valstybės sekretorę domino Belgijos pasiruošimas ES pirmininkavimui antrojoje 2010-ųjų metų pusėje.

2009 m. gruodžio 9 d. Iranas paleido tris sulaikytus Belgijos piliečius. „Trys Belgijos piliečiai, įžengę į neleistiną teritoriją bei joje rinkę medžiagą buvo paleisti ir perduoti Belgijos ambasadai Teherane“ – taip skelbia Teherano prokuratūros pranešimas. Tai buvo pirmos žinios apie jų būklę po jų dingimo. Belgijos URM bei ambasada Irane komentuoti šį pranešimą atsisakė.

2009 m. gruodžio 16 d. JAV Gynybos sekretoriaus R. Gates kvietimu Belgijos gynybos ministras Peter De Crem lankėsi Pentagone. Pasak ministro De Crem atstovo spaudai, susitikimas buvo draugiškas; pagrindinė pokalbio tema buvo Belgijos karinės misijos Afganistane pratęsimas. Belgija šiuo metu yra įsipareigojusi karius laikyti iki 2010-ųjų metų. JAV tikisi, kad šis terminas bus pratęstas. Galutinį sprendimą Belgijos vyriausybė priims 2010-ųjų metų sausio mėnesį.

2009 m. gruodžio 20 d. Belgijos Premjeras Y. Leterme Irane susitiko su Afganistano Prezidentu H. Karzai. Susitikimo metu Belgijos Premjeras paprašė Afganistano prezidento aktyvinti kovą su korupcija bei užtikrinti gerą valstybės valdymo praktiką. Anot premjero, šie du punktai yra svarbiausi Belgijai apsisprendžiant, ar palikti savo karius Afganistane. „Tikiuosi, kad tarptautinės bendruomenės spaudimas padės Afganistanui pasistūmėti šiose dviejose srityse“.

2009 m. gruodžio 26 d. Keturi Belgijos piliečiai, pasinaudoję Belgijos teisės teikiamomis galimybėmis, padavė į teismą Palestinos Islamistų partijos HAMAS karinį sparną. Belgijos teisinė sistema leidžia spręsti kai kuriuos teisinius klausimus netgi jeigu jie nėra įvykę Belgijoje. Keturi Belgijos piliečiai, gyvenantys Izraelyje padavė į teismą HAMAS karinį sparną bei jo lyderį Ahmed al-Jabari kaltindami sunaikinus jų turtą apšaudant raketomis Izraelio teritoriją. Anot Belgijos dienraščio Le Soir prie šio ieškinio ketina prisijungti dar 11 asmenų.

2009 m. gruodžio 26 d. Naujas vystomojo bendradarbiavimo susitarimas su Kongu. Belgija ir Kongas pasirašė naują susitarimą dėl tarptautinių plėtros projektų. Per ateinančius 4 metus Belgija ketina tam panaudoti 280 mln. eurų. Lėšos bus išleistos projektams žemės ūkio ir transporto sektoriuose, taip pat sveikatos apsaugai ir techniniam švietimui. Belgijos vystomojo bendradarbiavimo Ministras Charles Michel (Frankofonų liberalas) pranešė apie susitarimo detales spaudos konferencijoje Briuselyje: "Bus išleista mažiausia 280 mln. eurų. Susitarimas bei Kongo pažanga valstybės valdyme (gera valstybės valdymo praktika) bus įvertinta po 2 metų ". 2010-11 m. bus panaudota 75 mln. eurų, 2012 m. bus priimtas sprendimas , ar reikia didinti finansavimą“, teigė ministras C. Michel. Vertinimo kriterijais bus valstybės valdymo gerėjimas, makroekonominė situacija bei pasiruošimas 2011 m. rinkimams.

VIDAUS POLITIKA

2009 m. gruodžio 2 d. Generalinės žvalgybos ir saugumo tarnybos viceadmirolas Michel Hellemans kalbėdamas su laikraščio van Atwerpen žurnalistais atskleidė slaptųjų Belgijos agentų skaičių. Generalinė žvalgybos ir saugumo tarnyba šiuo metu turi 619 slaptųjų agentų. Viceadmirolas su žurnalistais kalbėjo po uždaro posėdžio Belgijos Parlamento komiteto posėdyje, kurio metu buvo pristatyta sunki tarnybos padėtis. „Darbuotojus išlaikyti tarnyboje yra itin sunku, nes valstybės tarnyba negali konkuruoti su privačių kompanijų siūlomais atlyginimais.“ Informacija apie slaptuosius agentus Belgijoje laikoma konfidencialia.

2009 m. gruodžio 3 d. Belgai nerimauja dėl visuotinio atšilimo. Rugsėjo mėnesį atliktas ir prieš pat Kopenhagos konferenciją paskelbtas tyrimas parodė, kad 66% belgų visuotinio atšilimo problemą vertina kaip labai rimtą. 9% apklaustųjų mano, kad visuotinio atšilimo problema yra visiškai nesvarbi. Pagrindiniais visuotinio atšilimo kaltininkais respondentai nurodo – pramonę, save pačius (šalies gyventojus) bei šalies vyriausybę. 64% belgų mano, kad jie nepakankamai stengiasi, kad sumažintų aplinkos taršą. 87% apklaustųjų pritartų efektyvesniam atliekų rūšiavimui ir tik 36% sutiktų mažiau naudotis automobiliais.

2009 m. gruodžio 4 d. Vienas iš trijų kalinių, esančių Belgijos kalėjimuose, vartoja narkotikus. Kaip atskleidė Belgijos Teisingumo ministerijos tyrimas, dažniausiai vartojamos kanapės, heroinas bei nelegaliai įgyti vaistai. Tyrimas taip pat parodė, kad trečdalis narkotikus vartojančių kalinių pirmą kartą jų išmėgina būtent kalėjime. Pasak spaudos, kalėjimų vadovybės tyrimo rezultatai nenustebino, esą Belgija Europos kontekste su narkotikais kalėjimuose tvarkosi palyginti neblogai.

2009 m. gruodžio 28 d. Belgai nėra palankiai nusiteikę dabartinės vyriausybės atžvilgiu. Dienraščio La Libre Belgique atlikta apklausa atskleidė, kad 40 % belgų apgailestauja, kad dabartinis ES Prezidentas H. Van Rompuy turėjo palikti Belgijos premjero postą, 51 % nepasitiki dabartiniu premjeru Y. Leterme. Apklausoje taip pat buvo teiraujamasi belgų nuomonės apie aplink Briuselį esančių dvikalbių komunų (BHV) klausimą, kuris yra pastovių valdžios nesutarimų šaltinis. Iš apklaustųjų tik 22 % mano, kad šis klausimas yra svarbus, 33 % teigė, kad jis visiškai jiems nerūpi.

EKONOMIKA

2009 m. gruodžio 3 d. Prancūzija šią žiemą pirks elektros energiją iš Belgijos. Kaip pranešė Prancūzijos energetikos reguliavimo agentūros atstovai dėl uždarytų atominių elektrinių Prancūzijoje atėjus šalčiams gali tekti ieškoti energijos pardavėjų užsienyje. Realiausias pardavėjas Prancūzijai yra Belgija. Nuo š.m. birželio iki spalio mėnesių Belgija į Prancūziją eksportavo 2000 MW elektros energijos. Anot Prancūzijos energetikos reguliavimo agentūros atstovų šią žiemą Prancūzijai gali prireikti dar apie 400 MW elektros energijos.

2009 m. gruodžio 5 d. Valonijoje startavo paramos ekonomikai planas – „Maršalo planas 2“. Tai antras panašaus pobūdžio planas Valonijoje turintis pritraukti investicijas, kurti darbo vietas bei kelti regiono konkurencingumą Europoje. Planas orientuosis į šešis sektorius – mokslinius tyrimus, konkurencingumo polius, žmogiškąjį kapitalą, darbo vietų steigimą, darbuotojų sąlygų gerinimą bei dirbančiųjų socialinės gerovės didinimą. Valonijos vyriausybė plano įgyvendinimui skiria 1,6 mlrd. eurų. Tiek pat lėšų tikimasi pritraukti iš privataus sektoriaus. Plano tikslus tikimasi įgyvendinti iki 2014-ųjų metų. Tarp jų yra 5500 stipendijų suteikimas, prancūzų kalbos kursai ieškantiems darbo, Valonijos subalansuotos plėtros instituto steigimas, Valonijos – Briuselio mokslinių tyrimų tarybos įkūrimas. Plano priėmimas užtruko, kadangi socialiniai partneriai ilgai nesugebėjo susitarti dėl plano veiklos krypčių. Galutiniame plano variante daugiau dėmesio skiriama profesiniam bei verslumo ugdymui.

2009 m. gruodžio 15 d. Belgijos KBC bankas nusipirko Slovakijos banką už 484 mln. eurų. Belgijos KBC bankas buvo vienas labiausia finansinės krizės pažeistų bankų Europoje. Iš Belgijos vyriausybės bankas yra gavęs 3,5 mlrd. eurų dydžio pagalbos paketą. Savo pranešime dėl Slovakijos banko įsigijimo KBC teigia: „Įsigyti 49,54% Slovakijos CSOB banko neturės jokios įtakos KBC grupės finansiniam stabilumui“.

2009 m. gruodžio 15 d. Belgijos vyriausybė nusprendė pratęsti antikrizines priemones, skirtas užtikrinti užimtumą iki 2010 m. liepos. Priemonės leidžia biurų darbuotojams laikinai nedirbti kai trūksta darbo ir darbininkams garantuoja didesnes atleidimo išmokas. Pasak vyriausybės, laikinasis biurų darbuotojų nedarbas gina ateities užimtumą. Darbdaviai gali laikinai trumpinti darbo laiką kai nėra paklausos, bet neturi nieko atleisti. Tuo būdu esą verslas galės greitai reaguoti, kai paklausa atsigaus. Ateityje laikinai atleisti darbuotojus bus galima, jeigu verslo apyvarta mažės 15%; iki šiol šis skaičius buvo 20 %. Taip pat, Vyriausybė padidino specialias atleidimo išmokos darbininkams iki 1666 eurų. Šios priemonės imtasi reikalaujant profesinėms sąjungoms. Lėšos bus gautos bendrai iš darbdavių (1/3 ) ir darbo biržos RVA. Šios išmokos nebus apmokestinamos nei pajamų nei socialiniais mokesčiais. Santykiai tarp socialinių partnerių po šio sprendimo nėra geri. Darbdaviai traktuoja šią papildomą išmoką kaip baudą už darbuotojų atleidimą. Belgijos vyriausybė prašo savo socialinių partnerių toliau tęsti derybas dėl darbo taisyklių darbininkams ir biurų tarnautojams harmonizavimo.

2009 m. gruodžio 23 d. Belgijoje bedarbių skaičius padidėjo iki 450.000. Lapkričio mėnesį Belgijoje bedarbystės pašalpas gavo 447.505 žmonės. Per metus skaičius išaugo 17.7%. Flandrijoje bedarbių skaičius labiausiai išaugo Genk, Kortrijk ir Sant Niklaas miestuose – vidutiniškai 25%. Tarp naujųjų bedarbių daugiausia vyriškos lyties samdomi darbuotojai, netekę darbo dėl mažinamų etatų. Taip pat pastebima tendencija, kad vis daugiau bedarbiais registruojasi jauni, tik ką universitetą baigę žmonės.

2009 m. gruodžio 24 d. Belgijoje pirmą kartą po aštuonių mėnesių fiksuota infliacija. Infliacijos lygis palyginti su lapkričiu išaugo 0,26 %. Šį augimą įtakojo brangusios užsienio kelionės, gamtinės dujos ir elektra. Antra vertus, atpigo benzinas, dyzelinis kuras bei švieži vaisiai. Bendra 2009-ųjų metų infliacija vis dar išlieka neigiama -0,04 %. 2008-aisiais vartojimo kainų indeksas augo 4,49%.

2009 m. gruodžio 27 d. Belgijos bendrasis vidinis produktas per metus sumažėjo per 3 % . Lyginant su kitomis pasaulio ir ypatingai Europos valstybėmis Belgija ekonominius metus užbaigė palyginti neblogai.

LIUKSEMBURGAS

2009 m. gruodžio 5 d. Liuksemburge svarstomas įstatymas, uždrausiantis rūkyti viešojo maitinimo įstaigose. 2006-aisias Liuksemburge priimtas panašus įstatymas rūkyti uždraudė tik restoranuose, kuriuose nėra įrengta patalpų rūkantiesiems. Naujasis įstatymas, kurį planuojama priimti 2010-ųjų pradžioje, draustų rūkyti visose viešojo maitinimo įstaigose. Pasak Liuksemburgo Sveikatos apsaugos ministro Mars Di Bartolomeo, 2006-ųjų įstatymas įrodė savo efektyvumą- rūkančiųjų skaičius sumažėjo nuo 33% iki 24%. Tikimasi, kad griežtesni draudimai padės šį skaičių sumažinti dar labiau.

2009 m. gruodžio 16 d. Liuksemburgo universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Varšuvos Technologijų universitetu. Sutartis pirmiausia garantuoja, kad abi pusės pripažins viena kitos baigimo diplomus. Tačiau svarbiausia sutarties dalis skirta tiksliųjų mokslų studentų mainams. Liuksemburgo universitetas pasirašęs sutartį siekia sulaukti daugiau atvykstančių IT studentų iš Lenkijos.

Šaltiniai: Le Soir, De Tijd, De Morgen ,De Standaard /Antwerpen), flandersnews.be, BELGA, Het Laatste Nieuws /Oostkust, La Libre Belgique.