BELGIJOS KARALYSTĖS IR LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS SPAUDOS AKTUALIJŲ APŽVALGA 2009 m. kovo mėn.
UŽSIENIO POLITIKA
2009 m. kovo 6 d. Užsienio reikalų ministras Karel De Gucht (flamų liberalas) Briuselyje susitiko su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton.
Per spaudos konferenciją po susitikimo De Gucht teigė, kad buvo kalbėta apie saugumo problemas, bendradarbiavimą ir progresą šioje srityje. Taip pat pranešta, kad Belgijos užsienio reikalų ministerija siųs delegaciją susitikti su JAV Valstybės departamento pareigūnais.
Tuo tarpu p. Clinton, po susitikimo važiavo į Europos parlamentą, kur kalbėjosi su jaunaisiais ES politikais. savo kalboje ji pažymėjo, kad ekonominės krizės dėka turime galimybę savo ekonomikas paversti "žalesnėmis" ir mažiau priklausomomis nuo nepastovių importuotų energetikos šaltinių. Jos nuomone, tai gali padaryti pozityvią įtaką klimato kaitai. Ponia Clinton pripažino, kad JAV iki šiol tam skyrė nepakankamai dėmesio ir Prezidento B. Obamos administracija darys viską, ką turėjo padaryti prieš tai buvusioji administracija.
2009 m. kovo 23 d. Belgijos Gynybos ministras Pieter De Crem (Flamų krikščionis demokratas) pradėjo savaitę truksiantį vizitą Konge. Jis yra pirmasis Belgijos vyriausybės ministras vykstantis į Kongo demokratinę respubliką nuo tada , kai Briuselis ir Kinšasa atstatė diplomatinius santykius metų pradžioje. P. De Crem planuoja aptarti karinę partnerystę tarp Belgijos ir Kongo su gynybos ministru Charles Mwando Nsimba. Dėl partnerystės buvo susitarta prieš penkis metus tam , kad padėti KDR steigti vieningą armiją po pilietinio karo. Šis susitarimas greitai baigsis ir 130 Belgijos karių grįš namo. Ministras De Crem aiškinsis, ar susitarimas gali būti pratęstas.
EKONOMIKA
2009 m. kovo 3 d. Vasario pabaigoje Flandrijos regione 189,226 žmonės buvo bedarbiai ir gavo pilną bedarbystės pašalpą. Tai yra 15.3 % daugiau, nei pernai metais, o skaičius jau trečias mėnuo iš eilės auga. Flandrijos bedarbystė šiuo metu siekia 6.9 proc.
Daugiausiai bedarbių - moterys. Jei skaičiuotumėme tik moteris, tai bedarbystė siektų 7.08 %. Nuo ekonominės krizės taip pat kenčia jaunimas. Verslas neskuba įdarbinti tik ką mokslus baigusių žmonių, todėl tarp jaunimo bedarbystė yra 31 proc. didesnė, nei pernai.
Taip pat, vasarį Belgijoje bankrutavo 782 įmonės, ir tai yra Belgijos rekordas ir net 26 proc. daugiau, nei 2007.
2009 m. kovo 12 d. Belgijos ekonomika sumažėjo 1.7 proc. per tris paskutiniuosius 2008 mėnesius. Toks rodiklis - blogiausias nuo 1980. Prieš mėnesį centrinis bankas prognozavo, kad ekonomika 2008 m. IV ketvirtį sumažės 1.3 proc. Nuosmukis pasiskirstė įvairiuose sektoriuose, bet labiausiai - pramonės. Nors metų pabaiga buvo sunki, tačiau iš esmės 2008 buvo 1.1 proc. augimas, ir tai buvo didelis kritimas palyginti su 2.6 proc. augimu 2007 m.
2009 m. kovo 15 d. Vyriausybė turi apsispręsti, ką keis, kad užpildytų 15 mlrd. eurų spragą. Belgijos Premjeras Herman Van Rompuy (flamų krikščionis demokratas) teigia, kad jo nestebina liūdnos finansinės Aukštoji finansų tarybos (High Finance Council (HFC)), prižiūrinčios kaip yra vykdomas valstybės biudžetas, prognozės. Van Rompuy manymu, 15 mlrd. eurų sutaupymas bus titaniškas darbas. Anot Premjero, jis vis dėlto yra pasiruošęs iššūkiams, kai šių metų rudenį reikės sudaryti 2010 biudžetą. Premjeras teigia suprantąs, kad per didelis taupymas gali neigiamai paveikti ekonomikos augimą. Vyriausybei teks spręsti, ar kelti mokesčius, ar mažinti išlaidas. Sprendimai bus priimti tik po regioninių rinkimų birželio mėnesį.
2009 m. kovo 27 d. Aukštoji finansų taryba prognozuoja, kad federalinės vyriausybės biudžeto deficitas kitais metais pasieks 5 proc. o gal ir daugiau, jeigu nesikeis dabartinė politika. Taip pat pažymima, kad ekonominės krizės įveikimas nepakeistų situacijos, nes, pasak Tarybos, deficitas yra struktūrinis. Ministras pirmininkas Van Rompuy kovo 26 d. Parlamente sakė, kad drastiškų priemonių gali būti imamasi 2010 m. biudžetui sudaryti. Pirma, reikės pasiekti naują susitarimą tarp federalinės vyriausybės , regionų ir bendruomenių. Jo trumpalaikio laikotarpio sprendimas būtų reikalauti didesnių finansinių įmokų iš regionų ir bendruomenių. Ilgame laikotarpyje jis ketina perduoti galias ir išlaidas regionams priėmus naują finansavimo įstatymą. Valonijos Ministras-Prezidentas Rudy Demotte (PS) jau paskelbė esą nusiteikęs diskutuoti dėl pirmojo punkto. Flandrijoje yra daugiau pasipriešinimo finansiniams įnašams. Ministras-Prezidentas Kris Peeters šiais metais atsisakė sumokėti 400 mln. euro kontribucijų į federalinį biudžetą, nes Flandrijai už papildomus įnašus nebuvo suteikta papildomų kompetencijų. Peeters patvirtino šį savo reikalavimą Flandrijos Parlamente šią savaitę, vėl primindamas apie Valstybės reformos būtinumą. Premjeras Van Rompuy neplanuoja taikyti taupymo šoko terapijos, tačiau ketina pateikti ilgalaikio plano kaip panaikinti struktūrinį deficitą projektą šį rudenį. Priedo, jo nuomone , valstybės reforma viena neišspręs biudžeto problemų ir valstybės finansai turi būti reformuoti iš esmės.
2009 m. kovo 27 d. Labiausiai nuo krizės kenčia Limburgo ir Vakarų Flandrijos regionai. Remiantis Flandrijos įdarbinimo agentūrų duomenimis, labiausiai nedarbas augo Limburge ir Vakarų Flandrijoje, Roeselare-Kortrijk regione. Aplink Hasseltą ir Genką bedarbystė pernai išaugo 21 proc., o Flandrijos 2008 vidurkis buvo 15 proc. Manoma, kad didelę bedarbystę Limburge sąlygoja problemos automobilių sektoriuje. Kai ekonomika klestėjo, į Limburgą buvo pritraukta daug jaunų užsieniečių, kuriems buvo pasiūlyti laikini kontraktai. Dėl dabartinės ekonominės padėties ir gamybos mažėjimo šie žmonės dabar yra bedarbiai. Roeselare ir Kortrijko regione dėl krizės tekstilės pramonėje taip pat išaugo bedarbystė.
2009 m. kovo 30 d. Kovo mėnesį metinė infliacija Belgijoje siekė 0.62 %, vasario mėnesį ji buvo 1.93 %. Tokie infliacijos rodikliai - žemiausi nuo 1998 gruodžio, teigė ekonomikos ministras Vincent Van Quickenborne (flamų liberalas).
Infliacijos kritimas aiškinamas sumažėjusiomis kainomis energetikos sektoriuje. Gamtinių dujų kaina nukrito 11 %, mazuto šildymui - 8 %, o elektros - 2 proc. Kai kuriuose sektoriuose kainos išaugo: mašinų taisymo/priežiūros išlaidos išaugo 1 % , brango viešojo maitinimo paslaugos. Palyginimui, 2008 liepą metinė infliacija buvo aukščiausia per 24 metus ir siekė 5.91 %.
2009 m. kovo 31 d. Belgijos Fordo gamyklos vadovas Guy Martens teigia, kad JAV mašinų gamintojas nori sutaupyti dar 15 % Genko (Limburge) fabrike. p. Martens teigimu, krizė automobilių sektoriuje toli gražu nesitraukia. Taip Belgijos Fordo vadovas pasakė 2010 metų automobilių modelių pristatyme. Regioninis transliuotojas TC Limburge pranešė, kad darbuotojai nerimauja dėl ateities, o profesinės sąjungos laukia tolimesnės įvykių eigos. Jų nuomone, taupyti nebėra kur. Pernai per dieną buvo pagaminama apie 1346 mašinas, o šiemet dėl taupymo - tik apie 800.
2009 m. kovo 31 d. Pernai Fortis Holding prarado apie 28 mlrd. eurų. Tai yra 25 proc. daugiau, nei buvo spėjama. Ši suma gauta sudėjus bankų ir draudimo bendrovių nuostolius. Praėjusių metų pabaigoje Fortis Bank buvo nacionalizuotas Belgijos ir Olandijos vyriausybių. Beveik visas Belgijos Fortis bankininkystės verslas yra parduodamas BNP Paribas Prancūzijoje. Draudimo veikla vis dar yra pelninga. 2007 Fortis Holding pelnas siekė 4 mlrd. eurų.
VIDAUS POLITIKA
2009 m. kovo 26 d. "Aš ne rasistas, bet..." - tokiu pavadinimu buvo vykdyta Lygių galimybių ir Opozicijos rasizmui centro vykdyta apklausa. Dauguma apklaustųjų pripažįsta, kad gyvename daugiatautėje terpėje, bet kai kurie teigia turintys problemų su tuo susitaikyti.
Daugiau nei pusė iš 1,392 apklaustų belgų teigė, kad jie neturi jokio kontakto su kitos tautybės žmonėmis. Jų teigimu, jie negalintys pasakyti nei ko nors teigiamo, nei ko nors neigiamo apie užsieniečius. Žmonės, gyvenantys mieste, teigia daugiau bendraujantys su užsieniečiais ir yra palankesnės nuomonės apie juos. Centro direktorius Jozef De Witte teigia, kad tai yra labai pozityvu, kad žmonės yra tuo tolerantiškesni mažumoms, kuo daugiau su jomis kontaktuoja. 55 proc. apklaustųjų teigė, kad įvairios kultūros Belgijoje ją praturtina, du iš trijų apklaustųjų teigė, kad visų rasių žmonės yra lygūs, viena trečioji manė, kad kai kurių rasių žmonės yra talentingesni. Tyrimas patvirtino ir kai kuriuos nusistovėjusius stereotipus, pavyzdžiui, daugiau nei trečdalis apklaustųjų mano, kad mažumos lengviau gauna nedarbingumo lengvatas, nei patys belgai, o pusė apklaustųjų dėl augančio nusikalstamumo kaltina imigrantus.
2009 m. kovo 26 d. Belgija palengvins bankų saugumo reikalavimus. Belgija, Andora ir Lichtenšteinas pranešė, kad keisis informacija su užsienio valstybėmis kovai su mokesčių vengimu atskleisdami duomenis apie užsieniečių bankų sąskaitas. Taip šios valstybės pasidavė tarptautiniam spaudimui. Belgija, kuri turi bankų informacijos slaptumo reikalavimus, panašius į ne-ES narių , tokių kaip Šveicarija ir Liechtenšteinas, nenorėjo sutikti taikyti ES taisykles dėl sąskaitų stuomenų perdavimo kitoms ES narėms, bijodama netekti daug klientų.
2009 m. kovo 28 d. Dėl Fortis banko praradimų šiuo metu nebus mokami dividendai. Dėl pasaulio finansinės krizės Fortis buvo nacionalizuotas, o dabar yra parduodamas. Susidarius tokiai situacijai, dividendai nebus išmokami, pranešė valdyba.
LIUKSEMBURGAS
2009 m. kovo 6 d. Liuksemburgas daugiausiai prieglobsčio prašymų gavo iš Serbijos, Bosnijos ir Irako. 2008 Liuksemburgas atsidūrė 32 vietoje pagal populiarumą pabėgėliams prašant prieglobsčio. Tokią informaciją paskelbė JT pabėgėlių komisija. Iš 51 išsivysčiusios šalies, daugiausiai prašymų gavo JAV, Kanada, Prancūzija, Italija ir Didžioji Britanija. Iš viso buvo gauta 383 000 prašymų ir tai yra 12 proc. daugiau, nei 2007. Liuksemburgas gavo 460 prieglobsčio prašymus 2008, 430 - 2007, 520 - 2006 ir 1580 - 2004. Pernai daugiausiai prašymų buvo gauta iš Serbijos (219), Bosnijos (31) ir Irako (29).
2009 m. kovo 18 d. Liuksemburgas tapo trečiąja ES valstybe, po Belgijos ir Olandijos, legalizavusia eutanaziją. Pagal naująjį įstatymą gydytojai, įvykdę eutanaziją, nebus baudžiami. Šis įstatymas susilaukė daug diskusijų, nes katalikas kunigaikštis Henri atsisakė pasirašyti įstatymą, tuo sukeldamas konstitucinę krizę. Kad apeitų šį atsisakymą ir išvengtų panašių problemų ateityje, Liuksemburgo parlamentas nubalsavo, kad monarcho vaidmuo įstatymų leidyboje liktų tik ceremonialus.