Naujienos

2009 m. lapkričio 1 d. Trijų valstybių ministrai pirmininkai (J. L. Zapatero, H. Van Rompuy ir G. Banjai) Briuselyje pristatė pirmininkavimo ES ateinančiais metais „trio“ –Ispanijos, Belgijos, Vengrijos – emblemą. Tai bus pirmoji bendra trio emblema ES istorijoje. Šią emblemą (joje yra trijų valstybių svetainės internete: trio.be, trio.es ir trio.hu), pasiūlė jaunas belgų menininkas, Briuselio Saint-Luc ESA dailės akademijos absolventas Antoine Durieux, laimėjęs 2008 metais skelbtą konkursą.

2009 m. lapkričio 19 d. Belgija išreiškė susirūpinimą dėl Izraelio sprendimo leisti naujų namų statybą Gilo gyvenvietėje. Belgijos vyriausybė kviečia Izraelį dar kartą apsvarstyti savo sprendimą, kadangi „naujų gyvenviečių kūrimas okupuotose teritorijose yra neleistinas pagal tarptautinę teisę. Šis žingsnis dar labiau sumažins Prezidento Abass galimybes atkurti pasitikėjimą savo piliečių tarpe. Dabartinė Palestinos administracija yra vienintelis patikimas ir realus partneris siekiant atkurti taiką ir saugumą“.

2009 m. lapkričio 19 d. Neeilinė ES viršūnių taryba išrinko Belgijos Ministrą pirmininką Herman Van Rompuy (flamų krikščionis demokratas) pirmuoju ES nuolatinės Europos Vadovų Tarybos pirmininku (Prezidentu).

2009 m. lapkričio 22 d. dėl susiklosčiusios padėties Belgijoje UR ministras Y. Leterme atšaukė užsienio keliones. Paaiškėjus, kad Belgijos premjeras H. Van Rompuy tapo naujuoju Europos Tarybos Prezidentu, o Y. Leterme – pagrindiniu kandidatu tapti Belgijos premjeru, Y. Leterme atšaukė dvi keliones į užsienį. Y. Leterme turėjo lydėti Belgijos sosto įpėdinį princą Phillipe su verslo misija į Maroką. Kiek vėliau UR ministras turėjo vykti į Alžyrą susitikti su Alžyro UR ministru Mourad Medelci.

2009 m. lapkričio 25 d. paskirtas naujas Belgijos Užsienio reikalų ministras. Juo tapo 42 metų Steven Vanackere (Flandrijos Krikščionis demokratas, CD&V), metus H. Van Rompuy vyriausybėje buvęs vice-premjeru, Valstybės tarnybos ir valstybinių įmonių ministru.

VIDAUS POLITIKA

2009 m. lapkričio 8 d. Valonijos parlamento vadovė E. Hoyos (Ecolo) pakvietė regioninę vyriausybę išduodant licencijas ginklų eksportui vadovautis ne tik ekonominiais kriterijais. Klausimas tapo aktualus po to, kai Valonijos vyriausybė suteikė regioniniam gamintojui licenciją eksportuoti ginklus į Libiją. Parlamento vadovės nuomone, vyriausybė turėtų atsižvelgti ir į tai, ar jos veiksmai prisidės prie taikos regione kūrimo. Vyriausybės atstovai pareiškė, kad yra pasiruošę bendradarbiauti keičiant eksporto licencijų suteikimo tvarką.

2009 m. lapkričio 10 d. paskelbta išvada, kad Belgijos sveikatos draudimo sistema kasmet praranda 7 mlrd. eurų dėl korupcijos ir neefektyvaus darbo. Tokios išvados priėjo Paul Vincke NVO Eurųųopean Healthcare Fraud and Corruption Network vadovas. Tai sudaro beveik trečdalį visų Belgijos kasmetinių išlaidų iš Sveikatos apsaugos fondo. Maždaug 600 mln. eurų kasmet prarandama dėl tikslinės nusikalstamos veiklos – padirbtų darbo pažymėjimų draudimui gauti ir kt. Likusioji suma susidaro iš neefektyvaus fondo lėšų valdymo. P. Vincke nuomone sveikatos draudimo sektoriuje egzistuoja didžiulė „pilkoji zona“, nes nėra skaidrių taisyklių, už ką turi ar neturi būti grąžinami pinigai susirgusiems apdraustiems žmonėms. Tačiau didžiausia problema, anot NVO vadovo, yra tai, kad nė viena iš suinteresuotų grupių nėra pasiruošusi imtis sistemos skaidrinimo.

2009 m. lapkričio 15 d. Belgijos Gynybos ministras P. De Crem pranešė, kad armijos personalas bus mažinamas labiau negu buvo planuota. Rugsėjo mėn. paskelbęs apie mažinamą gynybos biudžetą, ministras žadėjo iki 2015-ųjų palikti 37.725 žmones dirbti gynybos sistemoje. Pagal patikslintą planą iki 2015-ųjų liks dirbti 34.000 žmonių. Pagrindinė šio ženklaus mažėjimo priežastis yra Belgijos vyriausybės planai mažinti gynybos biudžetą. Anot ministro De Crem, išlaidos personalo atlyginimams sudaro apie 60% Belgijos gynybos biudžeto ir būtent tai privertė dar kartą peržiūrėti personalo skaičių.

2009 m. lapkričio 20 d. paskelbta informacija, kad nuo 2010 sausio 1 d. Belgijoje grįžta savanoriškoji karo tarnyba. Pagrindinis tikslas – pritraukti daugiau jaunų žmonių į kariuomenę. Šiuo metu Belgijoje tarnaujančių karių vidutinis amžius yra aukštas. Norinčių tapti kariais laukia šešių mėnesių pasiruošimo kursai bei 7 eurų per dieną atlyginimas. Po pusės metų savanoriai gali būti priimti į nuolatinę karinę tarnybą.

2009 m. lapkričio 25 d. Flandrijos krikščionis demokratas Yves Leterme paskirtas nauju Belgijos Premjeru. „Vakansija“ atsirado, kai ES valstybių vadovai išrinko dabartinį Belgijos ministrą pirmininką Herman Van Rompuy pirmuoju Europos Tarybos prezidentu. Y. Leterme vadovaus tų pačių partijų koalicijai, kaip ir H. Van Rompuy administracija: Flandrijos ir Frankofonų (Valonijos) krikščionys demokratai, Flandrijos ir Valonijos liberalai, Frankofonų socialistai.

2009 m. lapkričio 30 d. paskelbta, kad Belgijos misija Afganistane jau kainavo 76 mln. eurų. 40,8 mln. eurų kainavo misijos įgyvendinimas, o likusieji pinigai (34,7 mln. eurų) buvo skirti 485 karių atlyginimams.

EKONOMIKA

2009 m. lapkričio 17 d. Financial Times paskelbtame geriausių ES finansų ministrų sąraše Belgijos Finansų ministras D. Reynders – trečias. Jį aplenkė tik Prancūzijos ir Vokietijos kolegos. Sąrašas sudarytas remiantis ministrų politine įtaka, šalies ekonomine veikla.

2009 m. lapkričio 20 d. Belgija užima 150 vietą pasaulyje pagal mokesčių dydį. Sąrašą sudarė Pasaulio bankas kartu su audito bendrove Price Waterhouse Coopers. Belgijoje 57,3% uždirbamų pinigų atitenka mokesčiams. Tuo tarpu Liuksemburge – 20,9% ir tai yra pats žemiausias rodiklis ES. ES Belgija nėra daugiausia mokesčių surenkanti valstybė, ją aplenkė Italija, kurioje mokesčiams surenkama 68,4% dirbančiųjų sukurtos vertės.

2009 m. lapkričio 20 d. Belgijoje baigiasi recesija. Belgijos centrinio banko duomenimis Belgijos ekonomika išėjo iš recesijos 3-jį 2009 m. ketvirtį su 0.5 proc. BVP augimu. Palyginti su praeitais metais BVP krito 3.5 proc., bet mažiau nei 2-jį ketv., kai ekonomikos metinis kritimas buvo 4.2 proc. Belgijos ekonomikos neigiamas augimas prasidėjo 3-jį 2008 m. ketvirtį.

LIUKSEMBURGAS

2009 m. lapkričio 4 d. paskelbta, kad Liuksemburgas turi didžiausią jūrinį laivyną iš šalių, neturinčių priėjimo prie jūros. Lapkričio pradžioje Liuksemburgo URM užregistravo dar 7 jūrinius laivus. Iš viso Liuksemburge yra registruoti 205 laivai, kurių bendras tonažas siekia 1,6 mln. tonų. Pagrindinė priežastis, kodėl ši maža, prie jūros neprieinanti valstybė gali girtis tokia flotile, yra mokesčiai. Liuksemburgas taiko labai konkurencingus tarifus naujai registruojamiems laivams.

Šaltiniai: Le Soir, De Tijd, De Morgen ,De Standaard /Antwerpen), flandersnews.be, BELGA, Het Laatste Nieuws /Oostkust,