BELGIJOS KARALYSTĖS IR LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS SPAUDOS AKTUALIJŲ APŽVALGA 2009 m. sausio mėn.
UŽSIENIO POLITIKA
2009 m. sausio 9 d. Vyriausybė planuoja paskirti lėšas vaikams, sužeistiems Gazoje, evakuoti ir gydyti. UR ministras Karel De Gucht informavo žemesniuosius parlamento Rūmus apie vyriausybės planą paskirti €500,000 maistui ir vaikams, sužeistiems Gazoje. Belgija planavo pradėti evakuoti vaikus iš Gazos į ligonines šeštadienį, sausio 10 d. Belgijos URM ragino kitas ES nares prisijungti prie šios misijos. Lėktuvas C-130 su medikais, prekėmis, vertėjais nuvyko į Egiptą sausio 15 d. ir grįžo su 6 vaikais.
2009 m. sausio 12 d. Naujasis Belgijos Ministras pirmininkas Herman Van Rompuy pareikalavo nepriklausomo tyrimo dėl didėjančio aukų skaičiaus Gazoje, sakydamas, kad konflikto eiga pažeidžia tarptautinę žmoniškumo teisę. „Belgijos vyriausybė tvirtai smerkia besitęsiantį smurto augimą“ ir reikalauja neatidėliotinų paliaubų, sakė Belgijos Ministras pirmininkas.
2009 m. sausio 17 d. Ekspremjeras Guy Verhofstadt pradėjo rinkiminę kampaniją į Europos parlamento rinkimus nauja knyga. G. Verhofstadt bus pirmuoju numeriu savo partijos Open VLD ( Flandrijos liberalai) sąraše. Nauja knyga „Naujas imperijų amžius” ( 'An New Age of Empires') , pasak De Standard , yra daug atsargesnė už prieš tai publikuotą G. Verhofstadt knygą 'De Verenigde Staten van Europa' ( Apie Jungtines Europos valstijas) , kurioje Verhofstadt aiškia pasisakė už federalinę Europą. Naujoje knygelėje buvęs kandidatas į Europos komisijos prezidento postą vėl pasisako už „daugiau Europos”, bet ne taip radikaliai nei anksčiau. Pasak G Verhofstadt, dabar, kai istorija juda nuo vienapolinio prie daugiapolinio pasaulio, Europa dvejoja. Jo nuomone, ES Viršūnių susitikime Paryžiuje pernai spalio 12 d. buvo pritarta idėjai, panašiai į jo socio- ekonominės vyriausybės, kuri imtųsi lyderystės Europoje, idėją. Šalia to, jis nori, kad įvyktų greitas institucinis pertvarkymas ( institutional big bang ), kuris visam laikui atsikratytų vienbalsiškumo principo visuose klausimuose ir būtų sukurta nauja ratifikavimo procedūra, kuri leistų ES tęsti kelią į didesnę integraciją, netgi jeigu kai kurios valstybės narės su tuo nesutiktų.
2009 m. sausio 17 d. Niujorke Belgijos teisėja Christine Van Den Wyngaert išrinkta Tarptautinio baudžiamojo teismo teisėja. Belgijos užsienio reikalų ministras Karel De Gucht labai džiaugiasi šiuo paskyrimu. „Visada svarbu, kad geri Belgijos atstovai būtų tarptautinėse organizacijose, šį kartą aktyviai rėmėme teisėjos Van Den Wyngaert kandidatūrą šioje rinkimų procedūroje“, - teigė ministras. „Atsižvelgiant į mūsų šalies nuolat skiriamą dėmesį tarptautinei baudžiamajai teisei, šios teisėjos paskyrimas yra ypatingai džiuginantis.“
VIDAUS POLITIKA
2009 m. sausio mėn. Globalinė finansų krizė sąlygojo gana rimtas dramas Belgijoje ir yra sakoma, netgi suteikė nepavydėtiną garbę būti pirmąja valstybe, kuri dėl krizės neteko savo Premjero. Premjeras Y. Leterme turėjo atsistatydinti dėl kaltinimų bandžius paveikti teisėsaugą banko Fortis pardavimo byloje. Naujus metus Belgija pradėjo su nauju Premjeru Herman Van Rompuy.
2009 m. sausio 23 d. Atakoje, kuri sukrėtė Belgiją, užpuolikas įsiveržė į vaikų darželį su peiliu ir ėmė raižyti vaikus, kurių nei vienas nebuvo jaunesnis nei 3 metukai, jų lovose. Du vaikai ir jų auklė buvo užmušti, 10 vaikų ir 2 darbuotojai sužeisti. Įtariamasis bandė pabėgti dviračiu ir buvo sulaikytas gretimame miestelyje. 20-metis, įtariamas šiuo nusikaltimu, atsisakė kalbėtis su policija, tačiau kalbėjosi su advokatu. Nusikaltimas įvyko Flandrijos miestelyje Dendermonde, esančiame 20 km. nuo Briuselio.
2009 m. sausio 26 d. Flandrijoje auga islamofobija. Liuveno Katalikų universiteto Socialinės ir politinės nuomonės tyrimų institutas tarp 2007 rugsėjo ir 2008 sausio apklausė 1,084 Flandrijos rinkėjus apie jų požiūrį į islamą. Pusė apklustųjų galvoja, kad islamas kelia grėsmę jų kultūrai. Teiginiui, kad „Islamo istorija ir kultūra yra labiau smurtinė nei kitos kultūros” pritarė beveik 42 proc. apklaustųjų. 81 proc. mano, kas musulmonai per daug valdingi su savo žmonomis. Dauguma (53 proc.) remia draudimą dėvėti skaras viešose vietose, 35 proc. nemano, kad tai problema. 2007 apklausa parodė, kad 50 proc. rinkėjų nemano, kad imigrantai kelia grėsmę darbo rinkoje, tačiau tik 38 proc. remia daugiau migracijos ir 47 yra prieš ją, net jei tai ir sąlygotų darbo jėgos trūkumą. Jauni žmonės nuo 18 iki 34 m. yra pozityvesni migrantų atžvilgiu, o vyresni- negatyvesni.
Sausio 27 d. Tradiciniame Belgijos VIP priėmime Karalius Albertas II pasakė kalbą, kurioje visų pirma koncentravosi į ekonomikos krizę. Belgijos monarchas sakė, kad reikia sukurti globalinius kontrolės mechanizmus didelių finansinių institucijų priežiūrai, TVF turėtų padidinti finansinių institucijų stebėjimą, o Pasaulio bankas- teikti daugiau lėšų valstybėms, kurios nori investuoti į savo infrastruktūrą. Jis taip pat pridūrė, kad reikėtų išvengti protekcionizmo. Namuose federalinė ir regioninė valdžios turi dirbti vystydamos ekotechnologijas, logistiką ir stiprinti Briuselio, kaip Europos sostinės, poziciją.
2009 m. sausio 27 d. Premjeras Van Rompuy savo naujametinėje kalbėjo įspėjo dėl politinio priešo stereotipo pavojaus. Sekdamas Karaliaus Alberto II pavyzdžiu, naujasis Premjeras didelę dalį savo kalbos paskyrė niūriai ekonomikos ateičiai. „Svarbiausia, kad vartotojai ir verslininkai neteko pasitikėjimo , bet jei atgautume tą pasitikėjimą, atsigavimo laipsnis gali viršyti didžiausius lūkesčius“. Jis įspėjo, kad praeities klaidos neturi būti pakartotos, taigi reikia atsikratyti struktūrinio biudžeto deficito. Jis kalbėjo apie suvokimą, kad politika yra užkrėsta nedraugiškų koncepcijų ir skirtumų tarp „mes“, kurie yra visada teisūs ir „jie“, kurie yra kaltinami dėl visko. Nors jo pastebėjimai lietė visą visuomenę, daug kas interpretavo tai kaip užuominą apie frankofonų liberalus ir socialistus, kurie apsunkina tarpusavio sugyvenimą ir federalinės vyriausybės viduje ir išoriniuose santykiuos bei sugeba paralyžuoti politinius sprendimus. Van Rompuy sakė, kad finansinė krizė neturi būti priežastimi mažinti pastangas klimato politikoje ar sustabdyti valstybės reformą, netgi jeigu jis pats norėtų, kad pastaroji vyktų laipsniškai.
2009 m. sausio 28 d. Gynybos ministras Pieter De Crem (CD&V) svarsto savanorių karo tarnybos galimybę. Ministras pradėjo naują kampaniją, skirtą priimti į armiją jaunus žmones, nes dabar tarnaujančių armijoje amžius per aukštas. Šalia reklaminės kampanijos, ministras De Creme galvoja sugrąžinti laisvanorišką nacionalinę tarnybą. Plano tikslas – pritraukti jaunus žmones, kurie nebuvo priimti į karinė tarnybą, nes nepraėjo oficialaus samdos testo. Pirmuosius 4 mėn. jiems nebūtų mokama alga, tačiau būtų mokamos turėtos šeimos pašalpos, bedarbio pašalpos ar gautas darbo užmokestis. Savanoriškos tarnybos projektas turi būti patvirtintas parlamento. Šį projektą remia armija ir trys iš keturių Belgijoje veikiančių profsąjungų. Tiktai socialistų sąjunga yra skeptiška ir mano, kad atsiras nesąžininga konkurencija tarp savanorių ir išlaikiusių testą reguliariai tarnybai. De Creme tikisi, kad savanorių nacionalinė karo tarnyba bus įvesta kitais metais. 2009 m. sausio 29 d. Vidaus reikalų ministras Stefaan De Clerck (CD&V) pateikė generalinį vyriausybės kalėjimų sistemos planą. Planas buvo pristatytas Parlamento rūmų teisingumo komisijai. Esminis plano elementas yra 7 naujų kalėjimų statyba: Dendermonde, Marche-en-Famenne, Merksple, Antverpene ir Briuselyje ( kalėjimai I, II ir III). Planuojama taip pat pasatyti dvi papildomas psichiatrines sulaikymo ligonines Gente ir Antverpene bei jaunimo kardomąjį kalėjimą Achène. Galiausiai , veikiantys kalėjimai bus rekonstruoti. De Clerck tikisi padidinti dabartinį kalėjimo pajėgumą nuo 8,449 iki 10,000 celių. Be to, galvojama, kaip kiekvienam sulaikytajam sudaryti sąlygas dirbti kalėjime. Jautri plano vieta – finansavimas. Kiekviena nauja celė kainuos apie EUR 150,000, tačiau De Clerck nesuplanavo galutinės sumos savo teisingumo biudžete. Taigi, vyriausybė nori, kad investuotų privatus sektorius bei vyktų bendradarbiavimas tarp valstybinio ir privataus sektorių. Plano vykdyme turi dalyvauti Viešųjų pastatų administracija, kuriai vadovauja Finansų ministras D. Reynders (MR), jis jau yra sakęs, kad planas yra per brangus.
EKONOMIKA
2009 m. sausio 11 d. Manoma, kad 2009 Belgijos ekonomika mažės 0.2 proc. Tokio pranešimo buvo sulaukta iš Nacionalinio Belgijos Banko valdytojo Guy Quaden, kuris pristatė ekonomines prognozes Belgijai. Mažėjimas prasidės jau pirmąjį 2009 metų ketvirtį. Mažėjimas turės pasekmes ir naujų darbų atsiradimui, ir jau esamoms darbo vietoms. Jeigu per 2008 metus buvo sukurta 65 000 naujų darbo vietų, manoma, kad kitais metais jų bus sukurta 8 000 mažiau. Prognozuojama, kad bedarbystė pakils virš 7 proc. Biudžeto deficitas taip pat pakils iki maždaug 2 proc. bendrojo nacionalinio produkto. Guy Quaden teigimu, reikia tikėtis, kad šios ribos Belgija neviršys.
2009 m. sausio 21 d. Belgijos vyriausybė svarsto naujas priemones paremti valstybės bankams. Po pirmojo paramos ir nacionalizavimo raundo 2008 m. , kuriame vyriausybė išleido arti 20 mljrd. eurų, vidinis vyriausybės kabinetas ėmė svarstyti naują paramos paketą. Finansų ministras Reynders tvirtino, kad naujos priemonės nėra skirtos kažkokiam konkrečiam bankui ir būtų prevencinė priemonė. Finansų ministras pasiūlė taip vadinamą geras-bankas, blogas-bankas sprendimą, kai blogi įsipareigojimai būtų atskirti į vieną instituciją, paliekant bankus su „sveikais“ balansais. Speciali darbo grupė turėjo pateikti ataskaitą ir pasiūlymus, ką galima būtų daryti. Tačiau sprendimų priėmimas pradėjo strigti dėl partinių ginčų tarp prancūzakalbių liberalų ir socialistų. Socialistai atmetė idėją apie vieną blogą banką, ir pakartotinės paramos KBC bankui galimybę. Finansų ministrą M Reynders kritikavo ir Premjeras Van Rompuy, esą jo komentarai sukėlė KBC banko akcijų kritimą. Dar blogiau, Socialistų partija PS net ėmė kvestionuoti banko Fortis pardavimą BNP Paribas. Konfliktas vyriausybėje, kuris neleido priimti jokių greitų sprendimų, pastūmė KBC ieškoti pagalbos Flandrijoje.
2009 m. sausio 23 d. Flandrijos regiono vyriausybė sutiko suteikti su problemomis nesusitvarkančiam KBC bankui 2 mljrd. eurų mainais į dalį banko akcijų be balsavimo teisės. Pasak spaudos, chaosas Federalinėje vyriausybėje buvo esminė priežastis, kodėl banko vadovybė derėjosi su Flandrijos vyriausybe. KBC atvejis iš karto tapo precedentu regionalizuoti bankininkystės politiką.
2009 m. sausio 28 d. Pasak Fortis ekspertų atliktos analizės, Dexia turi daugiausia blogų kreditų (junk credits) tarp Beniliukso bankų. Analizės rezultatai gana šokiruojantys, nes Dexia banko draudimo šaka turi 111 mljrd. euro struktūrizuotus kreditus, tuo tarpu KBC- tik 16 mljrd., o Fortis 40 mljrd. Šių rizikos kreditų savo paskolų portfeliuose. Labiausia kelia nerimą tai, kad Dexia blogų kreditų portfelis yra lygus 677 proc. jos aktyvų. Be to, yra ir JAV dukterinės įmonės FSA, problema, kuri turi daug rizikingų kreditų kaip savivaldybių bondų draudėja. Netgi ING grupės su 78 mljrd. euro struktūrizuotais kreditais portfelis gana rizikingas.
2009 m. sausio 28 d. Vyriausybė derėsis dėl galimybės pagerinti Fortis sandėrį. Penkių ekspertų ataskaita apie banko Fortis gelbėjimo operaciją pateikė išvadą, kad Fortis Banko pardavimas BNP Paribas buvo vienintelė galimybė išgelbėti banką. Vėliau jis buvo parduotas už tinkamą kainą. Tačiau ekspertai rekomendavo vyriausybei siekti peržiūrėti sandorį su BNP Paribas. Jie siūlo , kad 25 proc. Belgijos Fortis Bank ir 25 proc. Fortis Insurance būtų konsoliduoti į Fortis Holding. Pagal dabartinį susitarimą, Holding‘as neužsiima nei bankine nei draudimo veikla Belgijoje. Fortis akcininkai, kaip ir vyriausybė, yra įsitikinę, kad naujos derybos yra būtinos. Derybos būtų labai sudėtinga balanso paieška: jeigu bus prašoma nuolaidų iš BNP Paribas, jie gali atsisakyti transakcijos ir Fortis teks gelbėti vyriausybei ir taip dideli kaštai dar išaugs. Be to, yra labai mažai laiko, nes akcininkai, balsuojantys pagal įgaliojimą, turi pareikšti nuomonę iki vasario 4 d.
LIUKSEMBURGAS
2009 m. sausio 15 d. Liuksemburgo ambasadorė Sylvie Lucas buvo išrinkta 65- tąja ECOSOC primininke. Ji tapo antrąja moterimi, kuri pirmininkaus JT Ekonomikos ir Socialinei tarybai. Ji turės keturis pavaduotojus, vienas iš jų – estė Tiina Intelmann. Po rinkimų p. Lucas apibrėžė Tarybos darbo gaires šiems metams. Esminis tikslas yra sustiprinti ECOSOC darbą vystomojo bendradarbiavimo srityje.
Šaltiniai: De Standaard, La Soir, La Libre Belgique, Flanders Today, Belgijos URM, the EIU, RTL-be, Expatica News, Financial Times, The Economist