BELGIJOS KARALYSTĖS IR LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS SPAUDOS AKTUALIJŲ APŽVALGA 2010 balandžio mėn.
UŽSIENIO POLITIKA
2010 m. balandžio 13 d. Belgijos premjeras Y. Leterme susitiko su JAV Prezidento B. Obamos Nacionalinio saugumo patarėju James Jones. Susitikimo tema buvo JAV atominio ginklo bazės Belgijos Kleine Brogel miestelyje ateitis. Pasak Y. Leterme, J. Jones tiesiogiai neatsakė, kokie yra JAV planai Belgijoje saugomam atominiam ginklui. Kaip teigė J. Jones, šie klausimai pirmiausia yra NATO kompetencija ir turi būti aptarti daugiašaliame kontekste. Kitos susitikimo metu aptartos temos – sankcijos Iranui, situacija Konge, Artimuosiuose Rytuose.
2010 m. balandžio 30 d. Belgija pasiruošusi Graikijai paskolinti nuo 2,5 – 3 mlrd. eurų per ateinančius tris metus. Laikinasis finansų ministras D. Reynders po susitikimo su kolegomis iš ES valstybių paskelbė, kad Belgija jungiasi prie ES valstybių, skolinančių Graikijai. Anot finansų ministro, šios paskolos pagrindinis tikslas yra euro apsauga, kadangi Graikijos problemos gali sukelti tokią pačią grandinę reakciją, kaip bankų griūtis 2008-aisiais. Juolab, pabrėžė ministras, kad Belgija iš šios paskolos ruošiasi ir uždirbti.
VIDAUS POLITIKA
Balandžio 26 d. vakare Karalius Albertas II priėmė Belgijos Premjero Y. Leterme (flamų krikščionis demokratas) atsistatydinimą . Penkios dienos intensyvių bandymų išlaikyti koaliciją pasibaigė visiška nesėkme. Rūmų pareiškime sakoma, kad Karalius balandžio 22 d., Flandrijos liberalų partijai open VLD išėjus iš valdančiosios koalicijos, paprašė Y. Leterme likti laikinosios vyriausybės vadovu, o vicepremjero A. Reynders (frankofono) tarpininkauti tolesnėse derybose. Kai A. Reynders pirmadienį paprašė atleidžiamas nuo jam pavestos misijos, vyriausybės atsistatydinimas buvo priimtas. Yves Leterme savo pareiškime teigia : "Gaila, kad būtinas dialogas siekiant derybomis išspręsti krizinę situaciją nedavė rezultato, kurio mes tikėjomės."
2010 m. balandžio 30 d. Belgijos parlamentas balsavo už įstatymą, draudžiantį viešumoje dėvėti burkas. Belgijos parlamento žemieji rūmai pritarė įstatymo projektui, kuriame numatyta uždrausti viešose vietose dėvėti veidą dengiančius musulmoniškus hidžabus ir burkas. Po šio sprendimo Belgija gali tapti pirmąja šalimi Europoje, kuri tokių šydų dėvėjimą pripažins baudžiamąja veika. Už šį įstatymo projektą, kurį jo rengėjai vadina saugumo priemone, balsavo 136 parlamentarai, du įstatymų leidėjai susilaikė. Šis teisės aktas, draudžiantis viešumoje dėvėti visą veidą ar jo dalį dengiančius drabužius, gali įsigalioti jau artimiausiais mėnesiais, nes beveik neabejojama, kad aukštieji parlamento rūmai -Senatas - jo nevetuos.
2010 m. balandžio 30 d. EBPO (OECD) paskelbtas tyrimas palygino organizacijos narių viešojo sektoriaus išlaidas bei šalies gyvenimo kokybę. Belgija šiame tyrime pasirodė prastai – trečia nuo galo. Tai reiškia, kad viešojo sektoriaus išlaidos labai didelės, tuo tarpu gyvenimo kokybė santykinai nedidelė. Prasčiau už Belgiją ES pasirodė tik Italija ir Vengrija. Krizės kamuojama Graikija sąraše yra aukščiau už Belgiją.
EKONOMIKA
2010 m. balandžio 9 d. Belgijos ekonomikos ministerijos paskelbti duomenys rodo, kad didėja atskirtis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančių žmonių. Statistika sudaryta pagal nuo 1990-ųjų iki 2007-ųjų į biudžetą gautų mokesčių įplaukas. Tirtu laikotarpiu skirtumas tarp daugiausiai ir mažiausiai pajamų gaunančių žmonių išaugo ketvirtadaliu. Ekspertai tai aiškina išaugusiu šeimų, auginančių vieną vaiką, skaičiumi. Skirtumas daugiausiai išaugo Briuselio bei Valonijos regionuose. Flandrijoje pokytis nėra toks didelis.
2010 m. balandžio 13 d. Federalinės socialinių reikalų ministrės J. Milquet bedarbystės mažinimo planas veikia. Ministrės planas leidžia sumažinti mokesčius toms kompanijoms, kurios įdarbina tam tikrų tikslinių grupių žmones, pavyzdžiui, žmones tik su viduriniu išsilavinimu, žmones virš 50 metų arba tuos, kurie darbo neturėjo paskutinius dvejus metus. Įsigaliojus šiam planui per paskutinius tris mėnesius Valonijos regione įdarbinti bemaž 4330 žmonių.
2010 m. balandžio 16 d. Belgijos ekonomikos perspektyvos geresnės negu eurozonos vidurkis. Konsultacinės bendrovės Ernst&Young paskelbtoje apžvalgoje Belgijai yra prognozuojamas 1,4% ekonomikos augimas 2010-aisiais bei 2% augimas 2011-aisiais metais. Jeigu šios prognozės pasitvirtintų, Belgija būtų penktoje vietoje tarp eurozonos valstybių. Tačiau Ernst&Young įspėja, kad daugiausiai problemų gali kelti nekontroliuojama auganti bedarbystė.
2010 m. balandžio 20 d. Belgijos eksportas turėtų labiau orientuotis į augančias rinkas. Belgijos vyriausybės užsakytas tyrimas atskleidė, kad Belgija nėra prisitaikiusi prie kintančių užsienio rinkų poreikių. Belgija per mažą dėmesį kreipia naujosioms ES narėms, Kinijai bei Artimiesiems rytams. 72 proc. Belgijos eksporto yra skirta senosioms ES narėms, 5 proc. naujosioms ES narėms, 5,7 proc. JAV ir 3,7 Artimiesiems rytams ir 1 proc. Kinijai. Nuo 1999 iki 2008-ųjų Belgijos dalis pasaulio eksporto rinkoje nukrito 0,13 proc. Labiausiai sumažėjo naujų automobilių bei jų dalių paklausa. Tuo tarpu vienomis svarbiausių eksporto sričių išlieka chemijos bei metalo pramonės produktai. 2010-ųjų sausio mėn. Belgijos prekybos deficitas padidėjo iki 1,5 mlrd. eurų, didžiausio per 14 mėnesių rodiklio. Eksportas išaugo 9.1 proc. Iki 15.1 mlrd. eurų, o importas augo 10.5 proc. Iki 16.7 mlrd. euro.
2010 m. balandžio 28 d. Ekonominė krizė stipriai paveikė Belgijos turizmo sektorių. Kaip ir visame pasaulyje atvykstančių turistų skaičius 2009-aisiais krito. Taip pat pirmą kartą nuo 2004-ųjų krito ir išvykstančių turistų skaičius. Žmonės vis daugiau pasirenka likti Belgijoje ar ieško atostogų galimybių arčiau namų. Teigiama, kad prie to prisidėjo ir šilta praeitų metų vasara Belgijoje.
2010 m. balandžio 30 d. Belgijoje 270 kvadratinių kilometrų yra rezervuota vėjo jėgainių statybai. Kaip skelbia Belgijos institucijų atliktas tyrimas, iš tiesų elektros gamybai galima panaudoti beveik dešimt kartų daugiau pajūrio ploto. Iki 2010-ųjų metų Belgija buvo įsipareigojusi 2GW padidinti iš vėjo gaunamos energijos kiekį, tačiau planai buvo pakoreguoti dėl atsirandančių naujų technologijų, kurių įsisavinimas užtrunka, bei iki galo nesutvarkytos teisinės bazės.
LIUKSEMBURGAS
2010 m. balandžio 16 d. Liuksemburge įsteigta „karštoji“ telefono linija žmonėms, norintiems pranešti apie kunigų pedofilijos ar smurto atvejus. Telefono liniją įsteigė Liuksemburgo katalikų bažnyčia. Nuo kovo 18-osios linija užregistravo 10 skundų telefonu bei 8 elektroninio pašto laiškus. Anot Liuksemburgo vikaro Mathias Schultz, šiuo metu yra tiriama apie 15 atvejų, dauguma jų yra susiję su kunigų smurtu 1950-1960 metais.
Šaltiniai: Le Soir, De Tijd, De Morgen ,De Standaard /Antwerpen), flandersnews.be, BELGA, Het Laatste Nieuws /Oostkust, La Libre Belgique.