Naujienos

UŽSIENIO POLITIKA

2010 m. birželio 15 d. Belgijos laikinasis Premjeras Y. Leterme pakvietė Kroatiją paspartinti procesus, reikalingus šaliai prisijungti prie ES.  „Darosi aišku, kad Belgijos pirmininkavimo metu, derybose matysime proveržį. Be abejo tikimės, kad Zagrebas atitiks visus reikalavimus“, teigė Y. Leterme. Tarp pagrindinių reikalavimų yra glaudesnis bendradarbiavimas su JT karo tribunolu, sienų klausimų sprendimas bei šalies uostų privatizacija. „Kai šios trys pagrindinės problemos bus išspręstos, nematysime jokių kliūčių Kroatijai prisijungti prie ES“, sakė Belgijos premjeras po susitikimo su Kroatijos premjere Jadranka Kosor.

VIDAUS POLITIKA

2010 m. birželio 3 d. Iš karinio sandėlio pavogta prieštankinė amunicija. Ginkluotė buvo saugoma šiaurinėje Belgijoje specialiame apsaugotame bunkeryje. Gynybos ministerija atsisakė komentuoti incidentą.

2010 m. birželio 13 d. Belgijoje vyko išankstiniai nacionaliniai rinkimai į šalies Atstovų rūmus ir Senatą. Flandrijoje didžiausią rinkėjų balsų dalį gavo Naujasis Flamų Aljansas (NV-A) ir Krikščionių demokratų partija CD&V.  Frankofoniškajame Valonijos regione laimėjo partija PS (socialistų partija) bei MR – Movement Reformist (liberalų partija).

Pasiskirstymas Atstovų rūmuose (partija/proc. balsų/vietų skaičius):

Pasiskirstymas Senate (partija/proc. balsų/vietų skaičius):

2010 m. birželio 22 d. Karaliaus paskirtas informatorius B. De Wever pradėjo politines konsultacijas dėl vyriausybės sudarymo bei valstybės reformos. Pirmieji susitikimai įvyko su regionų premjerais. Flandrijos premjeras K. Peeters po susitikimo spaudai teigė, kad Flandrija pritaria didesnei regionų finansinei nepriklausomybei, tačiau kvietė reformos autorius nepamiršti, kad didesnė nepriklausomybė reikš ir didesnę atsakomybę prieš regiono žmones. Pagal dabartinę tvarką dalis regioninio biudžeto yra perskirstoma per federalinį, po planuojamos finansų reformos regioninėms vyriausybėms teks atsakomybė už sritis, kurias anksčiau prižiūrėjo centrinė valdžia.

 Rudy Demotte, Valonijos Premjeras teigė, kad Valonija palaiko valstybės reformą. Valonijos valdžia suvokia, kad nors jie ir yra patenkinti esama padėtimi, toliau ji tęstis nebegali.  Briuselio regiono premjeras Charles Piqué iš informatoriaus paprašė papildomų 500 mln. eurų Briuselio regionui. Plačiau pokalbio su informatoriumi p. Piqué nekomentavo.

EKONOMIKA

2010 m. birželio 3 d. Gegužės mėn. Valonijoje krito ieškančiųjų darbo skaičius palyginus ir su 2010 balandžiu ir su 2009 geguže. Verslo agentūros Forem duomenimis darbo neturėjo 13,7 % darbingo amžiaus žmonių. Prieš metus darbo ieškojo 14 % žmonių. 51 % ieškančiųjų buvo vyrai, 21 % jaunesni negu 25 metų, 54 % turėjo tik vidurinį išsilavinimą bei 43 % darbo neturėjo ilgiau negu dvejus metus. Labiausiai džiugina sumažėjęs nedarbas tarp jaunų žmonių. Valonijos kompanijos pasiūlė 6299 darbo vietas jauniems žmonėms.

2010 m. birželio 6 d. Briuselio uostas laukia 1,5 mlrd. investicijos. Briuselio regiono ministrė B. Grouwels paskelbė, kad vyriausybės tikslas yra pakeisti uosto įvaizdį – padaryti jį patrauklesnį investuotojams. Uoste,  esančiame ant Briuselio kanalo pakrantės, bus atnaujinti laivų švartavimosi įrenginiai, įdiegtos saugumo kameros bei daugelis kitų patobulinimų.

2010 m. birželio 21 d. Nuo 2009 gegužės skrendančiųjų skaičius per Briuselio oro uostą išaugo 9%. Kaip pranešė oro uosto spaudos tarnyba, Zaventemo oro uostą pasirinko 1,57 mln. keleivių per paskutinius 12 mėnesių. Labiausiai augo tarp kontinentinių skrydžių skaičius, o vidinių- Europinių skrydžių kiekis nekito. Islandijos vulkaninės dulkės didesnės žalos oro uosto veiklai nepadarė. Oro uosto atstovai tikisi, kad verslo perspektyva yra teigiama ir krizė sektoriuje turėtų greitai baigtis. Vienu iš šio teiginio pranašų galima laikyti 17% išaugusį krovinių skaičių.

2010 m. birželio 21 d. Flandrija skiria 3.7 mln.  eurų 13 MIP2 projektams. Flandrijoje antrajam gamtosaugos ir energetikos technologijų Inovacijų Platformos  (MIP2) finansavimo etapui, kuriam skirta 7.6 mln. eurų investicijoms, buvo pateikta 13 projektų. Iš šios sumos projekto iniciatoriai patys skiria 3.9 mln. eurų, o likusius Flandrijos vyriausybė. Lėšas 2011 m. gaus  mokslo tyrimo institutai ir kompanijos kurti  technologijas ir produktus, mažinančius žalą gamtai.  MIP2 yra skirtas diegti  medžiagų ir procesų antrinio perdirbimo technologijas remiantis „nuo lopšio iki lopšio“ filosofija (“cradle-to-cradle” siūlanti, kaip diegti naujas technologijas šios dienos ekonominėje aplinkoje) )ir kurti naujas energijos generavimo technologijas. Taigi, MIP remia perėjimą prie naujos ir “žalesnės“  ekonomikos. Visi pirmame etape pradėti projektai gavo grantus (viso 3.7 mln. eurų) ir yra susiję su atliekų perdirbimu:  stogų dengimas bitumu, biurų baldai, medžio biomasės  gamyba  Limburge, perteklinės šilumos panaudojimas Antverpene.

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ

UŽSIENIO POLITIKA

2010 m. birželio 16  d. Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje oficialus vizito lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė. Prezidentė D. Grybauskaitė susitiko su Liuksemburgo Didžiuoju Hercogu Henri ir Didžiąja Hercogiene Maria Terese, Vyriausybės vadovu, Parlamento pirmininku bei užsienio reikalų ministru.  Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Liuksemburgo Vyriausybės vadovu Jean'u Claude'u Junckeriu sutarė, jog bus pradėtos intensyvios konsultacijos dėl Liuksemburgo investicijų į Lietuvos atsinaujinančių energijos šaltinių sektorių.

Lietuvos Prezidentė ir Liuksemburgo premjeras taip pat susitarė paruošti ir greitu laiku pasirašyti kultūrinio bendradarbiavimo sutartį, kuri suteiks impulsą turizmo plėtrai, meno ir kultūros žmonių bendradarbiavimui.

Šaltiniai: Le Soir,  De Tijd, De Morgen ,De Standaard /Antwerpen), flandersnews.be, BELGA, Het Laatste Nieuws /Oostkust, La Libre Belgique.