Naujienos

UŽSIENIO POLITIKA
2010 m. gegužės 15 d. Belgija uždaro ambasadą Bankoke. Dėl Tailando sostinėje kilusių riaušių, kurių metu žuvo 31 žmogus, Belgija nusprendė nutraukti ambasados veiklą. Kaip skelbiama Belgijos URM pranešime spaudai, ambasados darbuotojai kol kas nebus evakuoti iš sostinės.

2010 m. gegužės 16 d. Belgijos užsienio reikalų ministras S. Vanackere Kaire susitiko su Arabų lygos generaliniu sekretoriumi Amr Mussa. Po susitikimo p. Vanackere teigė, kad nors ES ir turi išorinės politikos vadovę, Belgijos pirmininkavimo ET metu ET turi didelių ambicijų užsienio politikoje. Ministras nenorėjo atskleisti savo pozicijos dėl Izraelio politikos Palestinos atžvilgiu. Paklaustas, kodėl atsisakė lydėti Belgijos princą į Braziliją, atsakė, kad sutapus vizitų laikui , jo nuomone, Artimųjų Rytų kelionė buvo svarbesnė.
Ministras taip pat pridūrė, kad po rinkimų Belgijoje ( 06.13)  tikisi likti UR ministro poste. „Niekam ne į naudą didelė ministrų kaita šiame poste“, sakė S. Vanackere.
Belgijos žiniasklaidos priemonės atkreipė dėmesį, kad S. Vanackere yra iškeltas pirmuoju numeriu Flandrijos krikščionių partijos sąraše Briuselio Hale –Vilvorde regione, dėl kurio statuso problemos ir kilo naujų rinkimų būtinybė.

2010 m. gegužės 18 d. Belgijos vyriausybė pasirašė bendradarbiavimo susitarimą  su Palestinos teritorijos vadovybe. Po pasirašymo Palestinos UR ministras Riad Malki sakė: „Palestina labai vertina pasirašytus susitarimus su Europos valstybėmis. Mes tikimės, kad Belgija padės mums tapti nepriklausomais.“ Palestina taip pat tikisi, kad Briuselyje esanti atstovybė įgaus diplomatinį statusą, kokį turi keliose ES valstybėje.
Kalbėdamas apie derybas su Izraeliu, p. Malki neslėpė skepticizmo: „ Izraelio vyriausybės nariai žada nesėkmę deryboms, nors jos dar net neprasidėjo.“ Belgijos UR ministras, pasirašęs susitarimą teigė, kad Palestina turi išnaudoti visas galimybės pradėti derybas su Izraeliu.

2010 m. gegužės 31 d. Belgijos UR ministras S. Vanackere sukritikavo Izraelio ataką prieš Gazos taikos flotilę. URM spaudos pranešime teigiama, kad jėgos panaudojimas buvo neproporcingas ir Belgijos vyriausybė dėl jo labai apgailestauja. Į ministeriją iškviesta Izraelio ambasadorė Belgijoje turėjo paaiškinti Izraelio sprendimą pulti laivą bei atsakyti į kitus Belgijos vyriausybei rūpinčius klausimus.
Penki Belgijos piliečiai, buvę laivuose, yra sulaikyti Izraelio pajėgų, tačiau yra saugūs ir nesužeisti. Vienas iš jų turėtų greitu metu grįžti į Belgiją.

VIDAUS POLITIKA

2010 m. gegužės 11 d. Per porą savaičių specialiąja telefono linija užregistruota 350 skundų prieš katalikų kunigus. Vakarų Flandrijos vyskupo Roger Vangheluwe pasitraukimas iš pareigų balandžio pabaigoje, prisipažinus, kad jis naudojo jėgą prieš savo sūnėną, paskatino žmones kreiptis į tarnybas ir atskleisti faktus apie netinkamą kunigų elgesį. Organizacijos, įsteigusios telefono liniją, atstovė spaudai teigia, kad dauguma skundų yra apie senus įvykius. Skambintojai, daugiausia vyrai, seksualiai išnaudojami buvo internatinėse mokyklose, kuriose mokytojais dirbo kunigai.

2010 m. gegužės 12 d. Belgijos partijos pasiruošė artėjantiems Parlamento rinkimams, kurie vyks birželio 13 d. Specialios ceremonijos metu buvo ištraukti numeriai, kurie sudarys partijų sąrašo eiliškumą rinkimų metu. Rinkimuose iš dviejų Belgijos regionų dalyvaus trylika partijų.

 
2010 m gegužės 19 d. Valonijos mokyklose gali būti uždrausta religinė simbolika. Regiono parlamentui buvo pateiktas svarstyti dokumentas, kuriame  kalbama apie tikėjimo laisvę, tačiau pabrėžiamas  neutralumo principas viešose vietose. Dokumente taip pat kalbama, kad toks draudimas yra susijęs su jau dabar galiojančiu draudimu mokytojams demonstruoti jų politinius, filosofinius ar religinius įsitikinimus. Jeigu sprendimas būtų priimtas, jis nebūtų taikomas religinėms mokykloms.

EKONOMIKA

2010 m. gegužės 3 d. Bedarbystė Belgijoje augs ir toliau. Ernst&Young atlikta studija skelbia, kad 2010-ųjų rudenį bedarbystė turėtų pasiekti aukščiausią ribą Belgijoje. Nors recesija jau praeityje, darbo vietų trūkumas bus jaučiamas dar ilgai.  Nuo 2008-ųjų gegužės mėn. Buvusios  6,6 % bedarbystės, ji  pasieks 8,4% antrojoje šių metų pusėje. Tačiau šis skaičius nesieks ES vidurkio, kuris yra 10,3 %. Nors Belgijos ekonominiai rodikliai ir stipresni negu ES vidurkis, ji vis tik atsilieka nuo kaimynių  Vokietijos ir Prancūzijos. Kaip teigia tyrime dalyvavęs Belgijos ekonomistas G. Noels, nors panikai priežasčių ir nėra, situacija kelia susirūpinimą.

2010 m. gegužės 7 d. Pasak laikinojo ministro pirmininkas Y. Leterme Belgija išvengs  Graikijos problemų. Atsakydamas į Flandrijos radijo stoties VRT Radio 1 užduotą klausimą, ar laikinoji vyriausybė bus pajėgi spręsti skubius ekonomikos gelbėjimo klausimus, jeigu to prireiktų, Y. Leterme atsakė, kad Parlamento priimti „antikriziniai“ įstatymai tokią teisę vyriausybei suteikia, kuri, būdama laikinoji, kitu atveju negalėtų priimti biudžetą keičiančių sprendimų.
Tuo pačiu premjeras pabrėžė, kad Belgijos situacija fundamentaliai skiriasi nuo Graikijos, Portugalijos ar Ispanijos. Y. Leterme žodžiais: „Belgija beveik neturi užsienio skolos“.

2010 m. gegužės 20 d.  Federalinis planavimo biuras teigia, kad Belgija turi sutaupyti 42 mlrd. eurų per ateinančius ketverius metus. Nors ir yra teigiančių, kad krizė jau praeityje, Europos Komisija skatina šalis nares mažinti biudžeto deficitus iki 3% BVP. Belgijos biudžeto deficitas šias metai sieks 5,9 %. Norint pasiekti 3% ribą Belgijoje 2011-aisiais reikia sutaupyti 3,5 mlrd eurų ir 8,7 mlrd eurų 2012 m. Planuojama, kad šiemet Belgijos ekonomika augs 1,5%, kitąmet augimas turėtų pasiekti 2%. Planavimo biuras kreipėsi į profesines sąjungas, kad šios būtų pasiruošusios ateityje laukiamiems karpymams.

2010 m. gegužės 23 d.  „Žaliosios“ paskolos sulaukė pasisekimo. Paskolos, kurios yra skirtos mažinti namų ūkių anglies dvideginio emisijas sudomino daugiau kaip 18.000 žmonių. Paskolos daugiausiai skirtos namų apšiltinimui, ar ekologiškų namų šildymo sistemoms įrengti. Paėmusiam tokią paskolą žmogui pirmus metus valstybė dengia 1,5% palūkanų. Paskolų sistema Belgijoje galios iki 2011 metų.

2010 m. gegužės 26 d.  Mobilusis ryšys Belgijoje vienas brangiausių Europos Sąjungoje, skelbia EK atliktas tyrimas. Valstybės, kuriose mobiliojo ryšio paslaugos  yra dar brangesnės - tai Liuksemburgas, Nyderlandai ir Malta. Tuo metu mobilusis ryšys Latvijoje yra šešis kartus pigesnis negu Maltoje. Kaip teigia Belgijos mobiliojo ryšio reguliavimo agentūra, Belgijos greitu metu laukia pokyčiai. Jau priimtas sprendimas mažinti mobiliojo signalo mokesčius, tai turėtų atpiginti pokalbius visiems mobiliojo ryšio vartotojams.

2010 m. gegužės 29 d.  Vienas didžiausių Belgijos mažmeninės prekybos tinklų Carefour paskelbė, kad po paskelbtos restruktūrizacijos vykę streikai tinklui jau kainavo 95 mln eurų. Šitokią sumą tinklas prarado tik dėl neparduotų prekių. Dar yra neįvertinti nuostoliai dėl prarastos rinkos dalies, įvaizdžio problemos, ir, be abejo, pačios restruktūrizacijos kaina.
Pagrindiniai Carefour konkurentai Delhaize ir Colruyt nesigyrė padidėjusiu klientų srautu, tačiau neabejojama, kad paskutinis mėnuo jiems buvo itin sėkmingas.

LIUKSEMBURGAS

2010 m. gegužės 3 d. Satelinių įrenginių kompanija Tomtom atlikusi tyrimus nustatė, kad Liuksemburgas yra dešimtas Europos miestas tarp labiausiai kenčiančių nuo automobilių kamščių. Tūkstančiai darbuotojų, kasdien atvykstančių iš aplinkinių miestų ir net valstybių dirbti į Liuksemburgą vargsta kamščiuose.  Labiausiai automobilių pripildyto Europos miesto titulą laimėjo Briuselis.

2010 m. gegužės 5 d. Liuksemburgo finansų ministras siūlo priemones krizei suvaldyti. Priemonės susilaukė nemažai palaikymo iš ekonomistų ir finansų sektoriaus atstovų, tačiau profesinės sąjungos išreiškė didelį nepasitenkinimą pateiktais planais.  Keletas numatyto taupymo pavyzdžių:
- Į atlyginimo indeksą nebebus įtraukiamas kuras. Tai mažins indekso dydį, kartu ir atlyginimus;
- Tėvystės/motinystės atostogų laikas trumpinimas nuo 6 iki 4 mėnesių;
- Privačių bei verslo subjektų mokamas „solidarumo mokestis“ bus padidintas. Surinktos papildomos lėšos bus skirtos įdarbinimo fondui;
- Valstybė mažins išlaidas maisto čekiams;
- Valstybės tarnautojų atlyginimai bus įšaldyti;
- Valstybės tarnautojų komandiruočių išlaidos mažinamos 50%;

 

Šaltiniai: Le Soir,  De Tijd, De Morgen ,De Standaard /Antwerpen), flandersnews.be, BELGA, Het Laatste Nieuws /Oostkust, La Libre Belgique.