Naujienos

UŽSIENIO POLITIKA

2010 m. rugsėjo 7 d. Belgija skyrė papildomos paramos Pakistanui. Belgijos vyriausybė nusprendė skirti 40 tonų produktų paramos nukentėjusiems nuo stichijos Pakistane. Parama nugabenta specialiu kariniu lėktuvu. Pakistane ją dalins Belgijos nevyriausybinės organizacijos kartu su Tarptautinės plėtros ir pagalbos ministerijos atstovais. Ministras Charles Michel teigia, kad Belgija norėjo suteikti realią pagalbą, o ne paprasčiausiai išrašyti čekį.

2010 m. rugsėjo 9 d. NATO kreipėsi į Belgiją, prašydama papildomų karių Afganistane. Naujai atsiųsti Belgijos kariai prisidėtų prie Afganistano kariuomenės ruošimo. Belgijos laikinasis Gynybos ministras P. De Crem teigia, kad kreipimasis jam žinomas, tačiau sprendimą Belgija priimti galės tik turėdama nuolatinę vyriausybę. Laikinoji vyriausybė, nors ir gali spręsti neatidėliotinus klausimus, tačiau karių siuntimas į misijas tokiems klausimams nepriskiriamas. NATO Belgijos atsakymo lauks iki spalio mėn.

2010 m. rugsėjo 9 d. Wall Street Journal užsipuolė Belgijos deleguotą komisarą K. De Gucht. Buvęs Belgijos Užsienio reikalų ministras, Europos Komisaras, atsakingas už prekybą, De Gucht, kalbėdamas radijo laidoje apie taikos tarp Izraelio ir Palestinos galimybes, užsiminė, kad nereikia nuvertinti ir žydų lobistų Vašingtone įtakos taikos procesui. K. De Gucht taip pat pabrėžė, kad Artimųjų rytų taikos klausimo neįmanoma aptarinėti netgi su nuosaikiais žydais, nes „net žydai pasauliečiai tiki savo teisumu“.  Kiek vėliau De Gucht atsiprašė už savo radijo laidoje pasakytus žodžius, tačiau audringos reakcijos nepavyko išvengti. Wall Street Journal K. De Gucht palygino su Austrijos radikaliu politiku Jorg Heider. Dienraštis piktinosi, kad nei Europos Komisija, nei C. Ashton tarnyba atitinkamai nesureagavo į Prekybos komisaro pareiškimą.

Pasak Le Soir, akivaizdu, kad girdėti taip kalbant Europos Sąjungos politikos krypties atstovą nėra įprasta. Paprastai „politinis korektiškumas“ ir baimė būti apkaltintu antisemitizmu skatina rinktis abstraktesnes formuluotes.

2010 m. rugsėjo 9 d. Belgija gina sprendimą atšaukti karines pajėgas iš Ruandos 1994-aisiais. Belgijos taikos palaikymo pajėgos saugojo mokyklą Kigalije, kurioje slėpėsi 2000 pabėgėlių. Pasitraukus Belgijos kariams, pabėgėliai buvo išžudyti. Florida Ngulinzira, kurios vyras, tuometinis Užsienio reikalų ministras, buvo nužudytas, ir dar keli skerdynes mokykloje  išgyvenę  ruandiečiai, padavė Belgijos valstybę ir tris buvusius Belgijos karininkus į civilinį teismą. Jie siekia pripažinti Belgiją atsakinga už skerdynes, kariams neatlikus pareigos, Belgijai nesiėmus reikiamų priemonių, kad genocidas būtų sustabdytas. Advokatas, atstovaujantis Belgiją civiliniame teisme, teigė, kad kariai buvo atitraukti norint užtikrinti jų ir kitų Belgijos piliečių saugumą. Kariai neturėjo teisės palaikyti nė vienos iš konfliktuojančių pusių dėl to ir buvo nuspręsta nesikišti.

2010 m. rugsėjo 15 d. Du Belgijos diplomatai paskirti vadovauti ES išorinių veiksmų tarybos misijoms. Dominique Dellicour, iki šiol dirbusi Europos Komisijoje, dabar vadovaus ES misijai Senegale, o Stephane De Loecker, 25 metų diplomatinio darbo patirtį turintis belgas, vadovaus misijai Burundyje.

2010 m. rugsėjo 22 d. Kongas galėtų nuveikti daugiau, sako Belgijos UR ministras S. Vanackere. Tūkstantmečio plėtros tikslų susitikime Niujorke Belgijos UR ministras susitiko su Kongo UR ministru aptarti situaciją Konge. S. Vanackere išreiškė nusivylimą nepakankamai greitomis reformomis Konge: nesuorganizuotais regioniniais rinkimais, neišaiškinta žmogaus teisių aktyvisto Floribert Chebeya žmogžudyste ir kt. Anot ministro, pokyčiai vyksta, tačiau jie nėra tokie greiti, kokių norėtųsi.

VIDAUS POLITIKA

2010 m. rugsėjo 10 d. Atliktas tyrimas išaiškino daugiau kaip 300 kunigų seksualinio pobūdžio nusikaltimų Belgijoje. Tyrimo vadovas Peter Adriaenssens teigia, kad nusikaltimų aptikta praktiškai kiekvienoje parapijoje ar katalikiškoje mokykloje, o 13 aukų jau yra nusižudžiusios. Belgijos spauda apkaltino Katalikų bažnyčią, kad ši slėpė nusikaltimus bei trukdė atlikti tyrimą. P. Adriaenssens teigia, kad nors jis ir neaptiko faktų, leidžiančių teigti, kad nusikaltimai buvo slepiami, pasitikėjimui Katalikų Bažnyčia Belgijoje suduotas itin stiprus smūgis. Daugiausiai nusikaltimų atlikta 7-ąjame dešimtmetyje ir tik 9-ajame dešimtmetyje nusikaltimų skaičius pradėjo mažėti.

2010 m. rugsėjo 10 d. Belgiją renkasi itin daug pabėgėlių. Proporciškai Belgija pritraukia daugiausiai pabėgėlių pasaulyje. Vien šiais metais į Belgiją su prašymais leisti gyventi kreipėsi 11 855 žmonės, tuo pačiu tai beveik 2000 daugiau negu per tą patį laikotarpį praeitais metais. Pabėgėlius registruojančių organizacijų atstovų nuomone, pabėgėliai renkasi Belgiją dėl gero šios šalies įvaizdžio, žmonės mano, kad tik atvykę gaus būstą ir nemokamą sveikatos priežiūrą. Tačiau dėl padidėjusio pabėgėlių skaičiaus daugelis jų yra priversti likti gatvėse, kadangi prieglaudos namai ir taip perpildyti.

2010 m. rugsėjo 15 d. Belgija sunaikino sprogmenų atsargas. Belgijos gynybos ministras Peter de Crem pranešė, kad Belgija sunaikino sprogmenų atsargas ir tokiu būdu įvykdė Oslo sutarties reikalavimus. Belgija pirmoji valstybė pasaulyje uždraudusi kasetinių bombų naudojimą.

2010 m. rugsėjo 15 d. Belgijos gyventojai skiria pinigus labdarai, nepaisydami krizės. Nevyriausybinių organizacijų ataskaita parodė, kad Belgijos gyventojai, nepaisydami krizės, nemažina aukų, skiriamų labdarai. 2005-ieji metai išsiskiria surinktų lėšų gausa, tačiau didesnis surinktų pinigų kiekis aiškinamas ypatingu visuomenės dėmesiu nukentėjusiesiems nuo cunamio Pietrytinėje Azijoje. Belgijos gyventojai kasmet paaukoja vidutiniškai apie 100 mln. eurų labdarai.

2010 m. rugsėjo 25 d. Laikraščių „Le Soir“ ir „La Libre Belgique“ atlikta apklausa parodė, kad Briuselio gyventojai skilus Belgijai Briuselį matytu atskira valstybe-miestu. Dienraščiai apklausė Briuselio ir Valonijos gyventojus, kaip jie įsivaizduoja savo regionų ateitį skilus Belgijai. Tik aštuoni procentai Valonų pritartų Valonijos prijungimui prie Prancūzijos, dauguma logiškiausiu sprendimu laiko Valonijos ir Briuselio federaciją.

2010 m. rugsėjo 26 d. Flandrijos Švietimo ministras Pascal Smet pasiūlė antrąją kalbą vidurinėse mokyklose mokyti ne prancūzų, o anglų kalbą. Pasak Ministro, anglų kalba – svarbiausia kalba pasaulyje, todėl logiška, kad mokiniai mokytųsi tos kalbos, kuri jiems bus naudingiausia gyvenime. Ministras taip pat pridūrė, kad prancūzų kalba liks garbinga trečiąja kalba ir kad šis sprendimas neturi nieko bendro su vykstančia politine krize. 

2010 m. rugsėjo 29 d. Politinė krizė tęsiasi. Valonijos socialistų ir Flandrijos nacionalistų derybos dėl federalinės vyriausybės nesistumia į priekį, nors Belgijos karalius Albertas II ir paskyrė du mediatorius, kurie padėtų lengviau rasti bendrą kalbą. Šiuo metu pagrindine kliūtimi yra neišsprendžiamas klausimas dėl finansų padalinimo tarp regionų ir komunų. Derybininkai nesutaria dėl pajamų mokesčio, kuris šiuo metu yra surenkamas į federalinį biudžetą ir perdalinamas atskiroms Belgiją sudarančioms dalims, nes Flandrijos partijos norėtų, kad šie pinigai liktų ten, kur jie yra surenkami – regionuose. Valonija, kuri administraciškai yra sudėtingiau valdoma negu Flandrija, tam stipriai priešinasi.

EKONOMIKA

2010 m. rugsėjo 14 d. Deficitas mažesnis negu planuota. Belgijos biudžeto ministras  Guy Vanhengel paskelbė, kad Federalinė vyriausybė 2010-iesiems planuoja 4,5% biudžeto deficitą. Anksčiau skelbti rodikliai buvo 25% didesni. Planavimo tarnyba taip pat paskelbė didesnį BVP augimą: šių metų planuojamas augimas - 1,8%.

2010 m. rugsėjo 22 d. Mažėjo bedarbių skaičius Flandrijoje. Pirmą kartą nuo krizės pradžios Flandrijoje sumažėjo bedarbių skaičius. Palyginus su praeitų metų rugsėju, bedarbių sumažėjo 1,1%. Bedarbystės lygis Flandrijoje yra 7,26%. Kaip pranešė Flandrijos Įdarbinimo ir profesinio tobulinimo agentūra, ypatingai gerai įsidarbinti sekėsi jauniems žmonėms. Kol kas nerimą vis dar kelia didelis vyresnių negu 50 metų ir registruotų užsieniečių įsidarbinimas.

LIUKSEMBURGAS

2010 m. rugsėjo 15 d. Atlyginimai Liuksemburge augo lėčiausiai iš aplinkinių valstybių. Valstybinės statistikos agentūros atliktas tyrimas atskleidė, kad Liuksemburge vidutinis atlyginimas per paskutinį ketvirtį išaugo tik 0,1% palyginus su Vokietijos 0,7% arba Prancūzijos 3,6%. Ištyrus atskirus sektorius paaiškėjo, kad labiausiai per metus nukentėjo pramonės sektoriaus darbuotojai bei statybininkai. Jų atlyginimai palyginus su praeitų metų tuo pačiu ketvirčiu sumažėjo atitinkamai 3,6% ir 0,7%.

Šaltiniai: Le Soir, flandersnews.be, BELGA, news352.lu