Naujienos

UŽSIENIO POLITIKA

2010 m. liepos 30 d. Albanijos premjero Sali Berisha oficialaus vizito Belgijos Karalystėje liepos pabaigoje metu buvo pabrėžta, jog Belgija stipriai palaiko Albanijos siekius įstoti į Europos Sąjungą. Dvišaliai santykiai tarp Europos institucijų sostinės ir Balkanų valstybės buvo įvardyti kaip glaudūs bei vaisingi.

2010 m. rugpjūčio 26 d. Belgijos valstybės sekretorius prieglobsčio politikai Melchior Wathelet vyko į Paryžių dalyvauti neoficialiame susitikime su Prancūzijos imigracijos ministru Eric Besson. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo JAV, Kanados, Vokietijos, Ispanijos, Graikijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės pareigūnai, buvo siekiama sustiprinti esamą ir plėtoti naują bendradarbiavimą nelegalios imigracijos ir pabėgėlių prieglobsčio klausimais. Romų klausimo konferencijoje sąmoningai vengta; tam bus surengtas atskiras susitikimas rugsėjo 6 d. Paryžiuje.

2010 m. rugpjūčio 26 d. Rudy Demotte, Valonijos regiono bei frankofonų bendruomenės Užsienio reikalų ministras, nusprendė skirti 100 000 eurų Belgijos nepaprastųjų padėčių komisijai. Keletas Belgijos nevyriausybinių organizacijų ieškos būdų padėti musonų ir potvynių nukankintam Pakistanui.

2010 m. rugpjūčio 26 d. Spėjama, kad Belgijoje politinio prieglobsčio paprašė baskų separatistų ETA grupuotės narys. 29 metų baskų kilmės Luis Maria Zengotitabengoa yra kaltinimas tarpininkavimu perduodant sprogmenis separatistams.

VIDAUS POLITIKA

2010 m. rugpjūčio mėn. Vyriausybės formavimas. Savo pirmojoje, liepos 30 d. pateiktoje, ataskaitoje Karaliui kandidatas į premjerus Elio Di Rupo, Valonijos socialistų partijos vadovas, pabrėžė, kad jis stengiasi „Įgyvendinti neįmanomą“: susitarti su flamų partijomis, siekiančiomis konfederalizmo Belgijoje.

Visą rugpjūtį toliau vyko derybos tarp pagrindinių partijų, tačiau pabaigai palikus sunkiausius klausimus dėl Bruxelles-Halle-Vilvorde regiono likimo, federalinio finansavimo reformos, susitarimo pasiekti nepavyksta. Nuo federalinių rinkimų jau praėjo daugiau nei pustrečio mėnesio.

Paskutinį rugpjūčio sekmadienį Elio Di Rupo paprašė Karaliaus atstatydinti jį iš Vyriausybės „priešformuotojo“ pareigų. Karalius Albertas II nepriėmė atsistatydinimo ir paprašė Elio Di Rupo tęsti savo, kaip pagrindinio derybininko formuojant naują vyriausybę, misiją. Rugpjūčio 29 d. Elio Di Rupo, sutikęs toliau vadovauji deryboms, įspėjo apie galimą „politinį chaosą“, jei Flandrijos ir Valonijos partijoms nepavyks susitarti. „Partijos, atsisakančios kompromiso, atves mūsų šalį į nežinią ar net politinį chaosą“, – teigė Di Rupo spaudos konferencijoje.
Pagrindine kliūtimi derybose yra frankofonų ateitis Briuselio priemiesčiuose, kurie yra flamiškai kalbančios Flandrijos teritorijoje, sostinės regiono refinansavimas ir naujas federalinio finansavimo įstatymas. Pasak Elio Di Rupo, jis tikėjosi, kad „blaivus protas galiausia paims viršų“ . Jeigu Di Rupo pavyktų suformuoti Vyriausybę, jis būtų pirmasis frankofonų Premjeras nuo 1979 m., kai Vyriausybės vadovu buvo Paul Vanden Boeynants, Briuselio krikščionių demokratas (MP nuo 1978 m. spalio iki 1979 balandžio).

2010 m. rugpjūčio 31 d. Flandrijos nacionalistų partijos N-VA lyderis Bart De Wever pasisakė pirmą kartą po Karaliaus Alberto II atsisakymo priimti atsistatydinimą iš frankofonų socialistų lyderio Elio Di Rupo. P. De Wever, didžiausios Belgijos politinės partijos lyderis, reikalauja raštiškų garantijų dėl valstybės reformų įgyvendinimo ir finansavimo įstatymo, kuriame nustatomi mechanizmai, pagal kuriuos bus finansuojami regionai ir bendruomenės.

Kalbėdamas Flandrijos televizijoje, G. De Wever sakė, kad Flandrija per rinkimus pasisakė už pokyčius: „Šis pakeitimas turi vesti prie finansinės atsakomybės kultūros. Miglotų pažadų nepakaks“. N-VA lyderis aiškiai pareiškė, kad pasitikėjimas tarp septynių partijų prie derybų stalo smuktelėjo po to, kai keli frankofonai pareiškė, kad iš planuojamos finansų teisės reformos mažai kas bus įgyvendinta. P. De Wever pridūrė, kad šio teisės akto reforma yra būtina suvaldyti biudžetą ir sutaupyti trūkstamus 25 mljrd. Eur. „Jeigu viskas, ką mes padarysime, tai perduosime galias (regionams), federalinė vyriausybė netrukus išleis visus pinigus, ir reikės labai padidinti mokesčius.
Tačiau Flandrijos nacionalistų lyderis mano, kad kompromisas vis dar įmanomas: „Turime būti užtikrinti, kad mes galime pasiekti finansinės atsakomybės kultūrą ir turime tas garantijas turėti raštiškai“. Su nuoroda į p. Di Rupo ir save, De Wever pridūrė: „Geriausiai tai galima pasiekti susitarimu tarp stipriausių“.

Iniciatyva dabar yra Di Rupo pusėje. Dauguma partijų siekia kuo greičiau atnaujinti derybas. Rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 1d. Elio Di Rupo susitiks atskirai su kitų partijų lyderiais. Jokio bendro posėdžio dar nėra planuojama.

2010 m. rugpjūčio 3 d. Belgijos bankų grupė ING paskelbė nuo rugpjūčio 11-osios ribosianti grynųjų pinigų išėmimą bankomatuose asmenims, vyresniems nei 60 metų. Garbaus amžiaus ING klientai nuo šiol turės 1000 eurų limitą per savaitę. Sprendimas esą buvo priimtas norint apsisaugoti nuo padažnėjusių užpuolikų atakų, kurių aukomis dažniausiai ir tampa vyresni žmonės. Kiti didieji Belgijos bankai kaip BNP Paribas Fortis bei Dexia teigė panašių ateities planų neturintys.

Sulaukusi aktyvių visuomenės bei politikų pasipriešinimo, ING grupė nusprendė šį savo sprendimą atšaukti.

2010 m. rugpjūčio 11 d. Nors Belgijos įstatymai įtvirtina iš principo nemokamą išsilavinimą, realybė smarkiai atsilieka nuo nustatyto idealo. Belgijos Šeimų lygos organizuotas kokybės tyrimas, kuriame buvo išanalizuotas keleto labai skirtingo finansinio profilio šeimų biudžetas, parodė, kad išlaidos mokslui sudaro apie 11,4 % šeimos pajamų. Rugsėjį – „piko metu“ – ši dalis, atitenkanti vaikų išsilavinimui, padidėja net iki 27,5 % šeimos pajamų, o kalbant apie aukštąjį mokslą, rugsėjo mėnesį išlaidos mokslui pasiekia iki 74 % šeimos pajamų.

2010 m. rugpjūčio 17 d. Naujiesiems mokslo metams nenumaldomai artėjant, apie 300 moksleivių vis dar yra laukimo sąrašuose patekti į vidurinę mokyklą. Liepos pradžioje tokių moksleivių buvo daugiau nei 600. Pareigūnai savo ruožtu teigia, kad vis dar laukiama rezultatų iš pradinių mokyklų ir kad vietų yra visiems, tačiau nebūtinai pagal pirmąjį pasirinkimą.

Taip atsitiko dėl šiais metais priimto naujo dekreto dėl moksleivių paskirstymo į vidurines mokyklas. Nuo šiol kiekvienam moksleiviui iš pradinės mokyklos pereinant į vidurinę skaičiuojamas indeksas, kuris tuo didesnis, kuo mokykla arčiau gyvenamosios vietos. Pagal indeksą išrūšiuojami moksleiviai, turint omenyje prašymų perteklių ir ribotą vietų skaičių.

2010 m. rugpjūčio 21 d. Apie 1200 žmonių dalyvavo protesto akcijose bei demonstracijose, skirtose palaikyti katalikų bažnyčią, krečiamą pedofilijos skandalų. Renginiu siekta parodyti paramą visiems Belgijos bažnyčios nariams, kurie, nors ir nenusikaltę, yra stigmatizuojami ir smerkiami, bei aiškiai juos atsieti nuo į skandalą įsipainiojusių dvasininkų.

2010 m. rugpjūčio 22 d. Jungtinės Karalystės internetinis tinklapis, skirtas platinti turizmo informaciją Flandrijos regionui sukėlė kontroversiją, kai žemėlapyje Flandrija buvo pavaizduota kaip nepriklausoma valstybė su kaimyne Belgija. Belgijos pakrantės ruožas buvo tapęs Flandrijos pakrante, o pajūrio miestelių merai nepatenkinti esama situacija, nes baiminasi, kad tokia neteisinga informacija galėtų pakenkti turizmui.

2010 m. rugpjūčio 27 d. Išskyrus Prancūziją ir Daniją, nė vienoje Europos šalyje per pastaruosius 5 metus nebuvo tiek daug streikų kaip Belgijoje. Vidutiniškai dėl streikų Belgijoje prarandama 80 darbo dienų per metus 1000 darbuotojų, kas yra dukart daugiau už senųjų Europos Sąjungos narių vidurkį.

EKONOMIKA

2010 m. rugpjūčio 1 d. Belgų ekonomika jau „mato šviesą tunelio gale“. Vertinant antrąjį 2010 m. ketvirtį galima teigti, kad augo vartotojų pasitikėjimas, nekilnojamo turto rinka rodo atsigavimo ženklus, bedarbystės bei infliacijos augimas lėtėja.

2010 m. rugpjūčio 2 d. Nuo rugpjūčio 1-osios Belgacom, Belgijos telekomunikacijų įmonė, didina savo tarifus. Teigiama, kad prie rugpjūčio mėnesio pasikeitimų prisideda ir minimalios pensijos padidinimas.

2010 m. rugpjūčio 5 d. Tik trečdalis vyresnių nei 55 metų Belgijos piliečių vis dar dirba. Pagal šiuos duomenis Belgija yra Europos Sąjungos šalių sąrašo gale. Tai kelia vis dideles finansines problemas vyriausybei dėl pensijų išmokėjimo.

2010 m. rugpjūčio 10 d. Belgijos piliečių taupyklės yra didžiausios visoje Europoje. Belgai taupo daugiau negu bet kada ir daugiau negu kiti europiečiai. Patys belgai tai interpretuoja kaip liudijimą, kad Belgijoje daugiausia piliečių, kuriuos kankina nerimas dėl ateities, darbo vietos bei pensijos. Šiandien bankuose sukaupti belgų asmeniniai pinigai siekia apie 203 milijardus eurų, kas yra 10 kartų didesnė suma už biudžeto deficitą. Ši suma grąžintų du trečdalius valstybės skolos arba dvylika kartų padengtų socialinės apsaugos biudžeto skylę.

2010 m. rugpjūčio 16 d. Belgijos traukinių transporto nacionalinė kompanija SNCB nusprendė pridėti papildomą 7 eurų mokestį keliaujantiems tarptautiniais maršrutais ir perkantiems bilietus stotyje „už individualią konsultaciją“. Perkant bilietus internetu atskiras mokestis nepridėtas. Besibaimindami, kad šis pokytis paskatins keleivius daugiau pirkti internete ir kad bus prarastos darbo vietos, stočių darbuotojai surengė streiką. SNCB vadovybė užtikrina, kad dėl šio papildomo mokesčio nenukentės nė viena darbo vieta.

2010 m. rugpjūčio 28 d. L‘Echo ir Immoweb.be atlikto tyrimo duomenys rodo, kad nekilnojamojo turto nuomos kaina per pirmąjį 2010m. ketvirtį sumažėjo 1-3 procentais lyginant su 2009 metais. Flandrijos regione kaina nukrito netgi iki 4,5 procentų.

LIUKSEMBURGAS

2010 m. rugpjūčio 4 d. Per pirmuosius šešis 2010 m. mėnesius bankrotą paskelbė 363 Liuksemburgo įmonės. Užfiksuotos nesėkmės rodo, kad ekonominė krizė vis dar neleidžia atsigauti ekonomikai. Nors tai 3 procentais didesnis skaičius nei 2008 metais, situacija ženkliai geresnė nei 2007 pirmąją pusę, kai užsidarė 380 įmonių.

2010 m. rugpjūčio 11 d. Liuksemburge svarstoma suteikti prieglobstį keliems buvusiems Guantanamo kalėjimo kaliniams. Tai sukėlė aršias diskusijas visuomenės ir politinių sluoksnių tarpe. Liuksemburgas laikoma idealia šalimi naujam buvusių kalinių gyvenimui: lengva prisitaikyti dėl plačiai naudojamos anglų kalbos bei visuomenės, sudarytos iš daugiau nei 50 procentų imigrantų.

2010 m. rugpjūčio 18 d. Liuksemburgas – 5-ta geriausia pasaulio šalis gyventi. Sąrašas sudarytas vertinant šalies švietimo bei sveikatos apsaugos sistemos lygį, gyvenimo kokybę, ekonominį ir politinį dinamizmą. Liuksemburgas nusileido šalims kaip Suomija, Šveicarija, Švedija ir Australija.

2010 m. rugpjūčio 25 d. Liuksemburgo ministras pirmininkas Jean-Claude Juncker lankėsi Rusijoje. Po susitikimo su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu jis teigė, kad Liuksemburgas siektų stiprinti ryšius su Rusija. Ypač norima skatinti bendradarbiavimą automobilių bei plieno pramonės sektoriuose. Taip pat Liuksemburgas, kaip vienas didžiausių finansinių centrų, yra pasiryžęs padėti Rusijai įsteigti Maskvos finansų centrą.

Šaltiniai: Le Soir, flandersnews.be, BELGA, news352.lu, http://www.station.lu/