Naujienos

UŽSIENIO POLITIKA

2011 m. balandžio 4 d. Belgijos prekybos misija atvyko į Rusiją. Misijoje dalyvauja 330 atstovų iš 220 įmonių, o jai vadovauja užsienio reikalų ministras Steven Vanackere ir Belgijos sosto įpėdinis Princas Philip. Vizitu tikimasi sukurti teigiamą atmosferą Belgijos bendrovėms siekiant naudingų sandorių su Rusijos kompanijomis. Tai pirma tokia didelė prekybos misija į Rusiją. Briuselio oro linijos paskyrė 2 lėktuvus skristi visiems dalyviams į Maskvą. Prekybos misijos tikslas yra daugiau nei interesai gamtinių dujų ir naftos srityje. Taip pat dalyvauja bankai (NCB, ING, „BNP Paribas Fortis“), įmonės iš statybos ir chemijos sektorių, dugno gilinimo bendrovių ir mažesnių įmonių atstovai. Užsienio reikalų ministras S. Vanackere (Flamandų krikščionių demokratų partijos narys) yra ne vienintelis politikas šioje kelionėje. Taip pat dalyvauja Valonijos ir Briuselio kolegos Jean-Claude Marcourt (Frankofonų socialistas) ir Benokt Cerexhe (Frankofonų krikščionis demokratas). Susitarimas dėl Princo vizito buvo pasiektas derybų metu tarp Belgijos premjero Yves Leterme ir RF Prezidento Dmitrijaus Medvedevo Briuselyje 2010 m. gruodžio mėn. „Mes esame tvirtai įsitikinę, kad šis vizitas bus savalaikis“, – tada sakė Leterme . „Daug Belgijos bendrovių investavo ir toliau investuoja į Rusiją, o tai kelia susidomėjimą Rusijos Federacijos modernizavimu“. Dvišalė prekyba tarp Rusijos ir Belgijos praėjusiais metais pasiekė $ 11 mlrd. eurų (pagal ITAR-TASS). Flandrijos ministras pirmininkas Kris Peeters (Krikščionis demokratas), kuris taip pat atsakingas už prekybą, nedalyvavo misijoje. K. Peeters tuo pat metu buvo Brazilijoje, kitoje (Flandrijos) prekybos misijoje.

2011 m. balandžio 17 d. „Tunisiečiai, kurie neatitinka sąlygų, bus išsiųsti atgal“. Belgija nustatė griežtesnius patikrinimus skrydžiams iš Italijos. Sprendimas buvo priimtas po to, kai Italija nusprendė išduoti leidimus laikinai gyventi Tuniso pabėgėliams. Su šiais leidimais galima keliauti Šengeno zonoje. Tunisiečiai, kurie neatitiks patikrinimo sąlygų, bus išsiųsti atgal į Šengeno šalis, iš kur jie atvyko.

EKONOMIKA

2011 m. balandžio 13 d. EBPO (OECD) duomenimis belgai mėgsta ilsėtis. Iš turtingiausių pasaulio valstybių belgai dirba trumpiausiai. Tokios yra EBPO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, ataskaitos išvados, kurios rodo, kad, palyginti su vidurkiu, belgai daugiau už kitus skiria laiko laisvalaikiui. Be to, jie praleidžia santykinai nedaug laiko su savo vaikais. Vidutiniškai belgai praleidžia 227 minučių dirbdami už pinigus, dar 200 minučių jie užsiima reikalais ir apsipirkimu. Visoje EBPO „vidutinis“ asmuo dirba 480 minučių, skaičiuojant ir mokamą, ir nemokamą darbą. Meksikiečiai yra stropiausi ir dirba 10 valandų darbo dieną.
Po darbo dienos vidutiniškai belgai gali tikėtis 5,4 valandos laisvalaikio. Tai yra penkta vieta tarp „Top 10“. Vidutinis laisvalaikis visoje EBPO yra 4,8 valandos. Belgai skiria tik 2,9 valandos per dieną su vaikais susijusiems reikalams, EBPO vidurkis yra 4 valandos.

2011 m. balandžio 14 d. Nekilnojamojo turto kainos pakilo 2010 m. Statistikos ir ekonominės informacijos Generalinio direktorato duomenys rodo, kad būsto rinka 2010 m. atsigavo. Tai įvyko po nekilnojamojo turto kainų kritimo, užregistruoto 2009 m. Kritimas buvo ypač didelis brangesnio turto segmente. Tačiau praėjusiais metais beveik visų turto rūšių kainos pakilo. Flandrijoje iki 2010 m. pabaigos, vidutinio buto kaina pakilo 6,7 %, palyginti su 2009 m. Namų kainos kilo 5 %, o vilų, vieno aukšto namų ir kotedžų iki 6 %. Tuo tarpu sklypų kainos pastatams kilo net 9 %. Notarų „barometras“ rodo, kad būsto pardavimo kainos Valonijoje ir Briuselyje išaugo dar labiau –  iki 20 % per vienerius metus. Namų kainos Briuselyje 2011 m. I ketv., palyginti su 2010 m. I ketv., išaugo 18,57 %  ir  22,04% Valonijoje. Butų kainos Briuselyje ir Valonijoje išaugo nuo 3 iki 6 %. Pasak Karališkosios Belgijos notarų federacijos pirmininko, „gali būti, kad daugelis žmonių paskubino savo sprendimus pikti NT, nes bijo paskolų palūkanų padidėjimo“.

2011 m. balandžio 14 d. Europos pagalba General Motors (GM) atleistiems darbuotojams. Europos Komisija suteikė beveik 10 mln. eurų padėti iš „General Motors“ Opel gamyklos Antverpene atleistiems darbuotojams ir jos tiekėjams. Dalis pinigų bus panaudota padėti rasti naują darbą. Flandrijos vyriausybė paprašė Federalinės vyriausybės darbo ministrės Joëlle Molquet (Valonijos krikščionys demokratai) pateikti prašymą dėl pagalbos iš Europos globalizacijos fondo siekiant padėti 2 834 darbuotojams, kurie neteko darbo dėl GM sprendimo uždaryti Antverpeno gamyklą. Europos Komisija sutiko išmokėti 9,6 mln eurų., kaip buvo prašyta. Šie pinigai bus panaudoti, be kita ko, padėti darbuotojams persikvalifikuoti arba steigti savo verslą. Europos finansavimas padengs maždaug du trečdalius 14,7 mln. eurų, kurie bus išleisti perkvalifikavimo ir kitokiai pagalbai darbuotojams ir teikėjams. Anksčiau Europos globalizacijos fondas taip pat davė lėšų projektams, skirtiems padėti atleistiems Belgijos tekstilės pramonės darbuotojams. 

2011 m. balandžio 20 d. Siūloma padvigubinti branduolinių generatorių mokestį. Laikinasis Belgijos finansų ministras Didier Reynders (Frankofonų liberalas), pasiūlė padvigubinti mokestį, kurį Belgijos atominės elektrinės turi mokėti į biudžetą mainais už tai, kad buvo pratęsta branduolinių elektrinių veikimo trukmė. Šiuo metu GDF Suez, Electrabel savininkė, moka Belgijos biudžetui 250 mln. eurų per metus. Šis mokestis renkamas už tai, kad bendrovės gauna papildomo pelno, nes joms bus leidžiama eksploatuoti seniausias atomines elektrines ilgiau. Pagal galiojančius Belgijos įstatymus, seniausias atomines buvo planuojama uždaryti 2015 m., tačiau dabartinė administracija sutiko pratęsti jų veikimą. R. Reynders keletui prancūzakalbių dienraščių teigė, kad šiuo būdu galima būtų gauti papildomus 0,5 milijardo eurų. Pastaraisiais mėnesiais vyko intensyvios diskusijos, kiek papildomo pelno gaus elektros energijos kompanijos už prailgintą atominių elektrinių veiklą. Elektros energijos reguliatorius CREG teigė, kad 2 mlrd. eurų, kompanija Electrabel kalba apie 750 mln. eurų, o Nacionalinis bankas –  900 mln. eurų.  

2011 m. balandžio 20 d.  Flandrijos ekologinių ūkių ūkininkai negali patenkinti paklausos. Metinio Flandrijos žemės ūkio administracijos pranešimo duomenimis, pernai Belgijoje  ekologiškų produktų paklausa išaugo 20 %. Šiuo metu tik 250 Flandrijos ūkininkų ūkininkauja ekologiškai. Ekologiški produktai vis dar sudaro šiek tiek  mažiau nei 2 % visų parduodamų  maisto produktų, ir pusė visų ekologiškų produktų yra importuojami. 

VIDAUS POLITIKA

2011 m. balandžio 13 d. Laikinoji vyriausybė siekia ambicingų biudžeto tikslų. Belgijos vyriausybė nori apriboti biudžeto deficitą iki 2,8 % bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) ateinančiais metais. Belgijos laikinasis premjeras Yves Leterme (Flamandų krikščionis demokratas) paskelbė šį tikslą vizito Europos centriniame banke metu. Taip pat Belgija sieks sumažinti nacionalinę skolą iki 88,4 % BVP iki 2015 metų.
Šį mėnesį ES valstybės narės turi informuoti Europos Komisiją apie savo biudžeto planus ateinantiems keleriems metams. Ši prievolė buvo priimta prasidėjus pasaulinei finansų krizei. Nors Belgija vis dar yra be naujos vyriausybės praėjus beveik metams po MP Y. Leterme koalicijos žlugimo, jo laikinoji administracija siekia pabrėžti, kad ji imasi ryžtingų veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad biudžetas būtų kontroliuojamas. Per Kalėdas Karalius Albertas II paprašė laikinosios administracijos parengti šių metų biudžetą, nepaisant to, kad ji neturi visų įgaliojimų. Šiuo metu Belgijos nacionalinė skola siekia beveik 100 % BVP. Belgijos Atstovų rūmai pareikš savo nuomonę dėl 2011 m. biudžeto projekto gegužės mėn.

2011 m. balandžio 21 d. Belgijos Airbus išveš 60 prieglobsčio prašytojų. Kitą savaitę Belgijos kariuomenės lėktuvas Airbus repatrijuos 60 prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai gyventi  ES buvo atmesti. Žmonės bus išsiųsti atgal į savo kilmės šalis – Nigeriją ir Kongą. Tai pirmas kartas per 7 metus kai Belgija skiria tokį didelį lėktuvą repatrijuoti prieglobsčio prašytojams. Išlaidas apmokės Europos agentūra Frontex. Tik 15 prieglobsčio prašytojų bus repatrijuoti iš Belgijos, kiti 45 yra siunčiami atgal iš Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Airijos ir Švedijos. Kiekviena šalis siunčia savo darbuotojus lydėti prieglobsčio prašytojus.

2011 m. balandžio 21 d. Praėjo vieneri metai nuo Vyriausybės žlugimo. 2010 m. balandžio 21 d. Premjeras Y. Leterme atsistatydino, kai Flandrijos liberalų partija Open-VLD išėjo iš valdančiosios koalicijos. 2010 m. birželio 13 d. vykę rinkimai aiškumo neįnešė, iki šiol vyksta bandymai suformuoti koaliciją, ir, tuo tarpu, veikia laikinoji vyriausybė, vadovaujama MP Y. Leterme. Nepaisant laikino vyriausybės vaidmens, Y. Leterme administracija pasiekė neblogų rezultatų. 2010 m. antrąjį pusmetį Belgija sėkmingai pirmininkavo ES, valstybė dalyvauja tarptautinėje karinėje misijoje prieš Libijos lyderį M. Gaddafi, buvo priimtas biudžetas, kurio tikslas mažinti išorės skolą ir biudžeto deficitą, ekonomika ramiai, po truputį, atsigauna.   

LIUKSEMBURGAS 

2011 m. balandžio 18 d. Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jean Asselborn žada Liuksemburgo paramą Japonijai. Jean Asselborn lankosi Japonijoje parodyti savo valstybės paramą šaliai, nusiaubtai žemės drebėjimo, cunami ir vienos blogiausių branduolinių nelaimių istorijoje. Asselborn susitiks su savo kolega UR ministru Takeaki Matsumoto aptarti žemės regiono politinės perspektyvos pasekmes, finansų ir ekonomikos krizės poveikio abiems šalims. Po to Ministras aptars katastrofos padarinius su Japonijos Raudonojo Kryžiaus direktorium, šalies Liberalų demokratų partijos prezidentu. Taip pat p. Asselborn planuoja atidaryti labdaros koncertą, kurį surengs Liuksemburgo ambasada Tokijuje kartu su Sophia universitetu. Kol URM Jean Asselborn lankysis Japonijoje, Tvaraus vystymosi ministras Marco Schank atstovaus Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei Černobylio tarptautinėje donorų konferencijoje, kur jis viešai įsipareigos suteikti 1,5 mln. eurų paramą Černobylio atominės avarijos pasekmių likvidavimui.  

2011 m. balandžio 21 d.  Liuksemburge nepasitikima branduolinio „stress“ testavimo patikimumu.  Atlikti testavimus ES valstybių atominėse jėgainėse buvo nuspręsta kovo mėn. EVT Briuselyje. Prancūzijos Cattenom atominės elektrinės, kuri pastatyta ant Prancūzijos sienos su Liuksemburgu, potencialus pavijus jau seniai buvo diskusijų objektas Liuksemburge. Atominė buvo atidaryta prieš 30 metų ir, pasirodo, jos savininkai EPF tikisi generuoti energiją dar 30 metų, jeigu streso testai bus teigiami. Pasak Liuksemburgo Žaliųjų partijos (Déi Lénk), jeigu testavimo metu nebus atsižvelgta į galimą teroristinę ataką, testas bus nepakankamas. Kontrolinis testavimo klausimų sąrašas neapima potencialaus teroristinių išpuolių arba lėktuvo katastrofos poveikio. Pasak mietelio Remich, esančio netoli atominės, mero Henri Kox,  „Prancūzijos vyriausybė, pasinaudodama vietos savivalda, siekia apeiti sprendimus, priimtus ES vadovų taryboje. Paryžius nerimtai žiūri į saugos testavimą.“  Liuksemburgas ilgą laiką buvo prieš branduolinę energetiką ir neseniai pradėjo derybas su Didžiojo regiono (kaimyniniai Prancūzijos ir Vokietijos regionai) lyderiais dėl senstančios atominės ateities.  

Šaltiniai: Le Soir, flandersnews.be, BELGA, VRT, Het Nieuwsblad, De Tijd, news352.lu, FTimes, http://www.station.lu/