Naujienos

UŽSIENIO POLITIKA

2011 m. kovo 23 d. vykdydama JT rezoliuciją Belgija siunčia paramą į Libiją. Belgija pasiuntė 6 naikintuvus F-16, minų paieškos laivą ( „minesweeper") ir apie 230 karių kaip tarptautinių veiksmų, kurių buvo imtasi prieš Gaddafi režimą, dalyvė. Aštuoni Belgijos F-16 jau buvo pratybose Graikijoje  ir, pasak Belgijos oro pajėgų, šeši iš jų dalyvaus neskridimo zonos veiksmuose. Personalą sudarys apie dvylika pilotų, taip pat pagalbiniai darbuotojai, kurių skaičius priklausys nuo bazės, kurioje jie bus dislokuoti. Kiekviename F-16 bus įrengtos dvi vidutinio nuotolio AIM-120 Amraam oras-oras raketos ir du mažojo nuotolio AIM-9 Sidewinders. Minų paieškos laivas Narcis taip pat jau yra Viduržemio jūros regione, jo įguloje - 32 žmonės. Misijos trukmė nėra žinoma, tačiau Federalinis gynybos ministras Pieter De Crem perspėjo, kad misija „gali trukti ilgą laiką", ir gali būti „daug aukų". Pasak Ingrid Baeck iš Gynybos ministerijos, apskaičiuota, kad Belgijos indėlis kainuos 12 mln. eurų. „Ši suma apima bendros operacijos išlaidas. Tai yra naikintuvų, minų paieškos laivo ir Belgijos įgulos narių, dalyvaujančių skrydžiuose su AWACS radaro lėktuvais, išlaikymo kaštai už 3 mėnesius".

2011 m. kovo 28 d. Užsienio reikalų ministras VANACKERE apsilankė Tunise. S. Vanackere (Flamandų krikščionių demokratų partijos narys) lankėsi dviejų dienų vizito į Tunisą, kur susitiko su pereinamojo laikotarpio vyriausybe, įvairiomis politinėmis partijomis ir visuomeninėmis organizacijomis. Jis taip pat susitiko su vietos gyventojais sostinės Tuniso gatvėse. Pasak ministro, „mūsų tikslas yra pareikšti Belgijos paramą žmonėms, kurie sukėlę revoliuciją, ir parodyti, kad Belgija nesiims globėjiško požiūrio". Belgijos santykiai su buvusiu prezidentu Ben Ali buvo sudėtingi, todėl dabar Belgija priimama su išskėstomis rankomis. Ministras pasivaikščiojo Tuniso gatvėmis, kuriose vyko sukilimas, kalbėjosi su praeiviais, taip pat susitiko Sofiane Ben Haj, kuris suvaidino svarbų vaidmenį kviesdamas žmones į gatves savo interneto svetainėje.

2011 m. kovo 30 d. Princas Laurent keliavo į Kongą nepaisydamas patarimų. Princas Laurent, Karaliaus Alberto II jauniausias sūnus, neseniai keliavo į Kongo Demokratinę Respubliką, nors ir jo tėvas, ir (laikinasis) Ministras Pirmininkas Yves Leterme pasisakė prieš kelionę. Santykiai su buvusia kolonija tebėra opi problema praėjus 50 metų nuo Kongo nepriklausomybės. Neaišku, ar Princas susitiko su Kongo politikais per savo kelionę. Pasak Premjero Leterme, tai buvo privati kelionė, sąlygota Princo susidomėjimo vystomuoju bendradarbiavimu. Ministras Pirmininkas yra pasirengęs nesureikšminti pasekmių, tačiau mano, kad vykstant į tokias keliones reikia konsultuotis su diplomatine tarnyba, nes Princas nėra eilinis pilietis, ir bet kuri jo kelionė turi politinį aspektą.

2011 m. kovo 30 d. Karalius Albertas II išvyko vizito į Vokietiją. Belgijos karalius su žmona lankosi Vokietijoje su 2 dienų vizitu, skirtu Belgijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos diplomatinių santykių 60- mečiui paminėti. Karalius su susitiko su Prezidentu Wulff ir Kanclere A. Merkel.

EKONOMIKA

2011 m. kovo 4 d. Transportas sustojo dėl streiko, nukreipto prieš taupymo priemones. Kovo 4 d. dalis Belgijos viešojo transportas buvo paralyžiuota, nes vyko streikas prieš numatomas biudžeto taupymo priemones ir algų lubas. Šalies liberalų ir socialistų profsąjungos organizavo streiką prieš vyriausybės ir profsąjungų susitarimo projektą dėl darbo užmokesčio augimo lubų - ne daugiau kaip 0,3 proc. per du metus, kai infliacija yra apie 3 proc. Pradžioje profsąjungų lyderiai rėmė susitarimą, tačiau eiliniai profsąjungų nariai pasisakė griežtai prieš.

2011 m. kovo 10 d. Toliau auga benzino kainos. Kovo viduryje 95-oktano benzinas kainavo 1,624 euro, o 98-oktano - 1,637 euro už litrą, tai istoriškai aukščiausia kaina Belgijoje. Dyzelinas irgi artėja prie „rekordo": - 1,443 € už litrą tik keliais centais atsilieka nuo 2008 m. gegužės 27 d. 1,469 € už litrą. Pakilusias naftos kainos aiškinamos keliais faktoriais. Tuniso, Egipto, Libijos krizę atspindi benzino kainą ties siurbliu. Mat didelė dalis naftos ir jos produktų yra gaunama iš Artimųjų Rytų, ir naftos rinkų dalyviai pagrįstai nerimauja dėl ateities. Kitas veiksnys - naftos kainos yra išreikštos doleriais. Todėl dabartinis dolerio-euro kursas irgi turi įtakos kainoms. Galiausiai, kaina degalinėje priklauso nuo valstybės taikomo akcizo. Pasak Jean-Louis Nizet, Belgijos naftos produktų federacijos spaudos atstovo, „iš  1,624 euro už litrą mokesčiai ir akcizas sudaro 55,1 % kainos, benzinas - 34,2 % išlaidų, o  kitas kainos likutis yra išlaidos pardavimui ir rinkodarai".

Biudžeto ministras Guy Vanhengel pasiūlė sistemą naujam biudžetui, pagal kurią akcizas degalams mažėtų augant kainoms. Pasak jo, kadangi didesnės kainos reiškia daugiau PVM, priemonė būtų neutrali biudžeto įplaukų prasme, o vartotojams ne taip didėtų kainos.

2011 m. kovo 15 d. Svarstoma atominės energetikos ateitis. 2003 m. Belgijos Vyriausybė, įtakota žaliųjų atstovų, priėmė įstatymą apriboti esamų septynių reaktorių veikimo trukmę iki 40 metų, t. y. palaipsniui tarp 2015-2025 m. atsisakyti atominės energetikos. Tam reikėtų uždaryti tris gamyklas iki 2015 m., o kitas keturias - 2025 m. Kas pakeis atomines elektrines, nebuvo nuspręsta. 2009 m. H. Van Rompuy Vyriausybė nutarė pratęsti senesnių elektrinių veikimo laiką 10 metų, tačiau Parlamentas šio susitarimo nėra ratifikavęs. Šiandien 60 proc. elektros energijos pagaminama Doel ir Tihange elektrinėse ir vyrauja įsitikinimas, kad atominių elektrinių uždarymas negali būti pradėtas 2015 m., nes iškiltų grėsmė šalies aprūpinimui elektra. Nors, kaip parodė Fukušimos katastrofa, atominė elektrinė gali sukelti ekologinę ir žmonijos katastrofą, tačiau atominių darbo pratęsimo šalininkai teigia, esą elektrinių uždarymas pačioje Belgijoje tik šiek tiek sumažintų riziką, nes valstybė 250 km. spinduliu yra apsupta 30 atominių elektrinių. Kitaip sakant elektrinių uždarymas Belgijoje praktiškai nesumažintų rizikos. Be to, reikia įvertinti kokios bus pasekmės (kaina) vartotojui dėl šio galimo uždarymo. Vyrauja įsitikinimas, kad Belgijos piliečiai ir įmonės vieni  neturėtų nešti tokio sprendimo ekonominės ir aplinkosauginės naštos, o kaimyninės šalys nesinaudotų proga pasipelnyti parduodamos „atominę elektrą" Belgijai. 

 2011 m. kovo 22 d. Šiuo metu Valonijoje yra trisdešimt vėjo jėgainių parkų, juose veikia 204 vėjo jėgainės. Jos pagamina elektros energijos, kurios metams pakanka 600 000 šeimų. Tikimasi, kad 2020 m. 15 proc. elektros energijos bus pagaminama vėjo jėgainėse, palyginti su dabartiniais 6 procentus iš 30000 GWh pagaminamų Valonijoje. Ekspertų vertinimu, 2050 m. vėjo jėgainės galėtų pagaminti iki 50 procentų energijos.

2011 m. kovo 24 d. Belgijos Federalinė policija, atlikusi tarptautines viešųjų pirkimų procedūras, įsigijo ginklų iš amerikiečių įmonės Smith§Wesson, kuri pateikė geresnį pasiūlymą, nei Belgijos FN Herstal įmonė, tiekusi ginklus Belgijos Federalinei policijai jau 76 metus. Tai neabejotinai neigiamai paveikė FN Herstal reputaciją ir jos darbo vietų skaičiaus išlaikymo galimybes.

2011 m. kovo 25 d. Paminėta vienodo darbo užmokesčio diena, skirta pažymėti darbo užmokesčio atotrūkį tarp vyrų ir moterų. Siekiant uždirbti tuos pačius pinigus kaip vidutiniškai uždirbo vyras 2010 m., moterys turėjo dirbti 83 dienomis ilgiau, t. y. iki kovo 25 dienos. Pagal skaičiavimus, moterų atlyginimai Belgijoje yra 23 procentais mažesni už vyrų darbo užmokestį.

2011 m. kovo 26 d. Prancūzijos policija gaudo Belgijos vairuotojus, nes jie kalba prancūziškai. Belgijos krovinių vežėjų organizacija Febetra teigia, kad belgai yra išskiriami, nes turi reputaciją kaip sumokantys baudas, priedo, skirtingai nei sunkvežimių vairuotojai iš kitų šalių, Belgijos vairuotojai geriau susikalba prancūziškai ir paprastai yra pasirengę mokėti baudas. Belgijos sunkvežimių vairuotojai teigia, kad kiek mažesniu mastu jie susiduria su šia problema Ispanijoje ir Italijoje. Pasak Isabelle Demaeght iš Febetra: „Mūsų nariai reguliariai praneša, kad jiems susidaro įspūdis, kad jie yra raganų medžioklės tikslas. Jie sustabdomi, ir inspektoriai tęsia patikrą, kol jie randa kažką, už ką galima skirti baudą. Dažnai tai yra labai mažas nusižengimas"."
Pasak p. Demaeght, Belgijos sunkvežimių vairuotojai yra tikrinami kur kas dažniau, nei jų kolegos iš Rytų Europos. Olandijos sunkvežimių vairuotojai taip pat teigia, kad jie yra entuziastingo Prancūzijos inspektorių patikrinimo aukos.

2011 m. kovo 31 d. Belgijos infliacijos šuolis. Infliacija kovo mėn. pasiekė aukščiausią lygį per trejus metus - 3,52 %, vasarį ji siekė 3,39 %. Didelė infliacija reiškia, kad indeksas, kurį pasiekus 2 % , tais didinamas viešojo sektoriaus darbo užmokestis ir išmokos, gali būti viršytas kitą mėnesį.
Belgijos ūkio ministras Vincentas Van Quickenborne (Flandrijos liberalas) teigia, kad infliacija buvo sąlygota aukštesnės energijos šaltinių kainos, mat brango ir benzinas, ir elektra.
Net eliminavus energijos kainų augimą, infliacija Belgijoje augo. Duonos, grūdų ir užsienio kelionių kaina kovo mėn. didėjo, atpigo tiktai gėlės ir daržovės. Jeigu ši tendencija išliks iki gegužės, valstybės tarnautojai gali tikėtis darbo užmokesčio padidėjimo birželio mėn.

VIDAUS POLITIKA

2011 m. kovo 4 d. Personalas atsisako „intymaus tikrinimo" Briuselio oro uoste. Apsaugininkams oro uoste buvo liepta atlikti griežtesnius patikrinimų apieškant keleivius. Naujo metodo „intymiai"  tikrinti keleivius buvo atsisakyta vos po savaitės nuo jo įvedimo.

2011 m. kovo 10 d. Tęsiasi pastangos suformuoti vyriausybę po 2009 m. birželio mėn. rinkimų. Wouter Beke, Flandrijos Krikdemas (CD&V), tapo septintuoju karališkuoju tarpininku formuoti vyriausybei. Mėnesį trukę Finansų ministro, Valonijos liberalų ex-lyderio Didier Reynders , pastangos pasiekti susitarimą baigėsi nesėkme.

2011 m. kovo 21 d. Belgijos karinis lėktuvas iš Madrido į Moelsbroek karinį oro uostą atskraidino 32 asmenis, grįžusius iš Japonijos. Radiacijos testai, atlikti Madride, buvo neigiami. Tarp grįžusiųjų dauguma buvo Belgijos piliečiai, Belgijos piliečių šeimų nariai japonai, Belgijos ambasados Tokijuje darbuotojai ir 2 Lietuvos bei 1 Vengrijos pilietis.

2011 m. kovo 25 d. Prieglobsčio prašymų krizė. Pasak Philippe Courard, Valstybės sekretoriaus socialinei integracijai, laikas „skambinti pavojaus varpais; prieglobsčio prašymų skaičius išaugo 30 % per mėnesį".   Daugiau atvyksta nei išvyksta. 2011 m. vasario mėn. Belgija užregistravo 1 860 asmenų prašymus suteikti prieglobstį - tai 30 proc. daugiau nei 2010 m. vasarį. Tačiau prieglobsčio prašytojų skaičius sumažėjo 1 427, nes pasikeitė asmenų statusas arba, atsisakius suteikti prieglobstį, asmenims teko išvykti iš Belgijos teritorijos.

Labai lėtas procesas. Vidutinis prieglobsčio prašytojo bylos svarstymo laikas trunka šešiolika mėnesių . Per tą laiką pareiškėjas turi būti išlaikomas federalinės vyriausybės. Padėtis negerėja, nes bylų skaičius auga. Generalinio pabėgėlių ir asmenų be pilietybės (AMB) komisariato duomenimis, šiuo metu yra nagrinėjamos 11 000 bylų.

Vietos trūkumas. Iš viso 23 000 prieglobsčio gyvenimo vietų (3000 buvo sukurtos praėjusių metų lapkritį), 96 proc. yra visą laiką užimtos. Dalis prieglobsčio prašytojų yra įkurdinti viešbučiuose valstybės lėšomis.

2011 m. kovo 30 d. Belgija artėja prie „burkų" draudimo. Atstovų rūmų (Parlamento ) vidaus reikalų komitetas vienbalsiai pritarė dėl viešo burkų nešiojimo draudimo. Moterys, dėvinčioms burkas, grėstų bauda arba net laisvės atėmimo bausmė. Ankstesnis bandymas uždrausti burkas nepavyko dėl to, kad rudenį žlugo Belgijos Vyriausybė ir visas parlamentinis procesas turėjo būti atliktas iš naujo.

2011 m. kovo 31 d. Flandrijos Ministras pirmininkas Kris Peeters (CD & V) patvirtino savo įsipareigojimą pradėti diskusijas dėl dalies Belgijos skolos perėmimo. MP pasisakė Flandrijos Parlamente per vyriausybės valandą. Diskusijų objektas yra Federalinės planavimo tarnybos ataskaita, pateikta svarstant šeštąją valstybės reformą, kurią atsistatydinantis PM Yves Leterme (CD & V) gana ilgai laikė paslaptyje, nes bijojo, kad tai išaudrins finansų rinkas. Pasak Federalinės planavimo tarnybos FPT, arba federaliniai subjektai suvienija jėgas ir sprendžia Belgijos skolos klausimą, arba, didėjant regionų autonomijai ir perkeliant kompetencijas, regionams bus perduota tiktai 80 proc. biudžetų. FPT mano, kad tai būtų vienintelis būdas užtikrinti „finansų tvarumą" federaliniu lygmeniu. Pasak Flandrijos MP K. Peeters, „mes neketiname ignoruoti diskusijos dėl skolos. Priešingai, norėtume tikros diskusijos, neapsiribojant klausimu kiek procentų resursų bus perkelta regionams". K. Peeters neragina pasidalyti skolą, bet nėra prieš „bendrosios skolos agentūros" steigimą  Flandrijai sumokant dalį Federalinės Belgijos palūkanų naštos.

LIUKSEMBURGAS

2011 m. kovo  23 d. Liuksemburgo ministras pirmininkas Jean-Claude Junckeris sako „ne" branduolinei energijai. 2011 m. kovo 23 d. Liuksemburgo ministras pirmininkas Jean-Claude Juncker teigė, kad nelaimingas atsitikimas Japonijoje pademonstravo atominės energetikos keliamą didžiulį pavojų Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei. Juncker‘is bijo dėl Europos ateities, jei toliau veiks Prancūzijos ir Belgijos branduolinės jėgainės. Paremdamas Liuksemburgo užsienio reikalų ministro Jean Asselborn nuomonę, Jean-Claude Juncker sako, kad jis taip pat yra prieš branduolinę energiją. Branduolinis Prancūzijos reaktorius Cattenom ir Belgijos Tihange prie Liuksemburgo sienos kelia ypatingą susirūpinimą.

Liuksemburgo vyriausybė jau informavo Prancūziją apie savo susirūpinimą, taip pat ketina kreiptis į Belgiją dėl galimybės uždaryti atominė elektrinę. Jis taip pat pareikalavo, kad 160 atominių elektrinių Europoje būtų kontroliuojamos nepriklausomos institucijos. Liuksemburgo pozicija - jei jos  nepraeis „streso testo", turi būti galimybė jas uždaryti.

 Kaip Eurozonos grupės pirmininkas, J.-C. Juncker‘is pažadėjo kelti atominės energijos alternatyvos klausimą per būsimą Europos šalių finansų ministrų susitikimą.

Šaltiniai: Le Soir, flandersnews.be, BELGA,  VRT ,Het Nieuwsblad, De Tijd, news352.lu, http://www.station.lu/