Naujienos

UŽSIENIO POLITIKA

2011 m. rugsėjo 21 d. Belgija Prancūzijos prašymu be problemų išdavė vizą vykti į Prancūziją Ruandos karo nusikaltėliui Karenzi Karake, kuriam nuo 2008 metų Ispanija yra išdavusi  tarptautinį arešto orderį.  Karenzi Karake Prancūzijoje lydėjo Ruandos prezidentą. Belgija žinojo apie tarptautinį arešto orderį. Užsienio reikalų ministerija sprendimą motyvavo tuo, kad tarptautinis arešto orderis neatima teisės savo rizika keliauti: „Čia Prancūzijos reikalas, jei Karenzi Karake atvyktų į Belgiją, būtų areštuotas.“ Belgija Ruandoje išduoda vizas į Prancūziją, nes Prancūzija ten neturi ambasados.

Rugsėjo 23 d. Niujorke, JT Generalinėje asamblėjoje besilankanti Belgijos vidaus reikalų ministrė Annemie Turtelboom siūlo, kad ES taikomi saugumo testai (stress test) atominėms elektrinėms taptų privalomi pasauliniu mastu. Tuo pačiu Ministrė pabrėžė, kad testai turi atsižvelgti ne tik į galimas gamtines katastrofas, bet ir į teroristinių išpuolių grėsmę.

Rugsėjo 29 d. Belgija esanti bloga ES mokinė, prieš kurią EK pradėjo daugiausia procedūrų dėl pažeidimų vidaus rinkoje, praneša Europos Komisija. Prieš Belgiją pradėta 101 procedūra (plg. prieš Graikiją – 81, Italiją – 79 procedūros). Baltijos valstybės šiame kontekste pasirodė puikiai. Prieš Lietuvą pradėta 10 procedūrų, Estiją – 12, Latviją – 13.

EKONOMIKA

Rugsėjo 7 d. Net 10 000 darbo vietų netenkama dėl belgų pomėgio apsipirkinėti užsienyje, teigia Belgijos prekybos ir paslaugų federacija. Per pastaruosius trejus metus belgų, apsipirkinėjančių užsienyje, skaičius išaugo 10 %. Kas ketvirtas namų ūkis apsiperka už Belgijos ribų, 3,5 % jų maisto biudžeto išlaidų lieka užsienyje, o valstybės ekonomika netenka 2,5 milijardų eurų. Yra keletas priežasčių, dėl kurių mažmeninė maisto kaina Belgijoje didesnė nei kaimyninėse: aukštas darbo užmokestis, prekybos reglamentavimas bei mažesnė nei kaimynių rinka. EBPO Belgiją įvardijo kaip valstybę, kurioje prekyba labiausiai reglamentuojama tarp jos narių. Be abejo, tai, kad marketingas vykdomas dviem kalbomis, o etiketėse visi užrašai trimis kalbomis, irgi negali neatsiliepti kainoms.

Rugsėjo 21 d. Moody’s sumažino Belgijos banko KBC skolinimosi reitingą nuo Aa3 į A1 dėl nepasitikėjimo jo galimybėmis iki 2013 m. pabaigos sugrąžinti 2008 m. krizės metu Belgijos vyriausybės jam suteiktą pagalbą. Blogėjanti padėtis rinkose gali sulėtinti priimto įsipareigojimo parduoti aktyvus įgyvendinimą.

Rugsėjo 21 d. TVF Belgijai šiais metais prognozuoja 2,4 proc. ekonomikos augimą, o 2012 m. – 1,5  proc. Tai gerokai mažiau nei birželio mėn. Belgijos finansų ministerijos prognozuotas 2,2 proc. ekonomikos augimas kitais metais.

Rugsėjo 21 d. Iki 2018 metų Belgija ketina pastatyti 6-8 biomase varomas elektrines, kuriose būtų deginamos iš Kanados atsivežtos medžio granulės. Šis sprendimas įvardijamas kaip labiausiai ekonomiškai pagrįstas iš visų žaliosios energetikos siūlomų sprendimų, leisiantis pasiekti užsibrėžtą tikslą 2020 metais 20 procentų energijos pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Investicijos kaina – 3 milijardai eurų.

Rugsėjo 24 d. Perkamoji galia mažėja, ir tai belgams kelia nerimą. Vartotojų organizacijų tyrimų centras (Crioc) paskelbė tyrimų rezultatus, pagal kuriuos 41 % belgų vartotojų nerimauja dėl perkamosios galios sumažėjimo ir skurdo, 33 % bijo skurdo, 27 % – nesaugumo, 27 % bijo Belgijos skilimo, 22 % – rasizmo. Belgai ima taupyti: Briuselio gyventojai mažina energijos sąnaudas, perka atpigintus maisto produktus ir mažiau lėšų skiria pramogoms. Valonai bando taupyti maisto sąskaita, o flamandai linkę daugiau apsipirkti užsienyje, mažiau naudojasi asmeniniu transportu.

2011 m. rugsėjo 25 d. Flamandai gerai rūšiuoja šiukšles. Flamandų surenkamų neperdirbamų šiukšlių kiekis toliau mažėja. Pasak Flandrijos valstybinės atliekų įmonės (OVAM), pernai vienam Flandrijos gyventojui teko vidutiniškai 525 kg neperdirbamų šiukšlių. Tai 7 kg mažiau nei 2009 m. Pasak OVAM direktoriaus Sau Verheyen , „tai yra suderintos ir nuoseklios politikos rezultatas. Per pastaruosius kelerius metus mes teikėme daug dėmesio šiukšlių prevencijai bei selektyvaus atliekų surinkimo ir perdirbimo patobulinimui, teikėme aiškią informaciją plačiajai visuomenei, diegėme principą, kad teršėjas moka.“ Tai reiškia, kad flamandai moka daugiau už šiukšlių, kurios neskirtos perdirbti, išvežimą. Geriausia savivaldybė yra Rijkevorsel Antverpeno provincijoje, kurioje per metus vienas asmuo vidutiniškai išmeta tik 70 kg nerūšiuotų šiukšlių.

Rugsėjo 30 d. Belgijos finansų ministras Didier Reynders informavo, kad dėl belgų prancūzų banko Dexia problemų kitą savaitę vyks susitikimas su Prancūzijos finansų ministru Baroin. Ministras teigė, kad neina kalba apie derybas dėl banko padalijimo. Pasak Didier Reynders, svarbausia išspręsti skolų problemą.

VIDAUS POLITIKA

2011 m. rugsėjo 13 d. Politinė krizė Belgijoje pasiekė aukščiausią lygį. Vyriausybės formuotojas Elio Di Rupo (Valonijos socialistas)  naktį paskelbė, kad derybos dėl koalicijos visiškai užblokuotos. Tuo tarpu Premjeras (laikinasis) Yves Leterme (Flandrijos krikdemas) informavo, kad  palieka vyriausybę ir gruodžio pabaigoje turėtų užimti EPBP (OECD) Generalinio sekretoriaus pavaduotoją postą.  Belgijos Karalius Abertas Antrasis skubiai paliko Prancūzijos pietus, kur atostogavo, ir tą pačią dieną grįžo į Briuselį.

Rugsėjo 15 d. Postūmis Belgijos krizėje: pasiektas kompromisas dėl daug ginčų kėlusio Briuselio-Halės-Vilvordės regiono (BHV) padalijimo. Di Rupo sugebėjo įveikti 15-mėnesių trukusią aklavietę koalicinėse derybose, paraginęs partijas padaryti „paskutinį bandymą, nes ant kortos yra šalies ateitis“.  Sutarta, kad 6 Briuselio regiono flamandiškų bendruomenių, kur gyvena daug frankofonų, rinkėjai  rinkimuose į Atstovų rūmus ir į Eurropos Parlamentą turėtų galimybę rinktis balsuoti už Briuselio (frankofoniškus) ar Flandrijos rinkiminius sąrašus. Frankofonų prašymu, ši tvarka bus konstituciškai garantuota. Likusių 29 flamandiškų Briuselio regionų bendruomenių rinkėjai balsuos tik už flamandų sąrašus.

Rugsėjo 17 d. 2000 protestuotojų susirinko prie Belgijos pietuose esančios Tihange atominės elektrinės. Protestuotojai reikalavo uždaryti visas senas atomines elektrines ir atsisakyti atominės energetikos.

Rugsėjo 24 d. Pasiektas susitarimas dėl Belgijos regionų finansavimo. Dvikalbis Briuselio regionas, Flandrija ir Valonija galės savarankiškai spręsti, kam išleisti 10,7 mlrd. – apie trečdalį surenkamos fizinių asmenų pajamų mokesčio sumos. Regionų vyriausybėms taip pat bus patikėta atsakomybė už paramą vaikams ir dalies sveikatos apsaugos bei darbo rinkos politikos įgyvendinimą.

Rugsėjo 26 d. Derybininkai pradėjo paskutinį derybų etapą.  Tikimasi, kad iki Parlamento sesijos spalio 17 d. bus pasiektas susitarimas dėl kompetencijų perdavimo regionams bei parengtas kitų metų biudžeto projektas.

Rugsėjo 28 d. Laikinasis Belgijos premjeras pareiškė, kad 2012 metų biudžeto projektą turi rengti Elio Di Rupo vadovaujami derybininkai. Nors derybos dėl koalicijos vis dar vyksta, Frankofonas Elio di Rupo (Socialistų partija) įvardijamas kaip būsimasis Belgijos premjeras. Tai būtų pirmasis nuo 1974 m. premjeras frankofonas. Belgijos laikinasis premjeras Yves Leterme ir Elio Di Rupo sutarė, kad Laikinoji vyriausybė perduos visus  būtinus faktus ir skaičius partijoms, kurios dalyvauja derybose. Iki šiol buvo neaišku, kas parengs Belgijos 2012 m. biudžetą. Rengiant biudžeto projektą, reikės užtikrinti, kad biudžeto deficitas būtų  mažesnis už 3 %. Priklausomai nuo naudojamo augimo modelio, tai reiškia, kad reikės rasti nuo 5,7 iki 8 milijardų eurų.

LIUKSEMBURGAS

Rugsėjo 8 d. Pirmąkart po 2008 m. krizės konstatuojamas biurų nuomos rinkos pagyvėjimas. Palyginus su 2010 m., biurų poreikis išaugo 45 %, nuomos kainos irgi išaugo, pradedamas jausti kokybiškų biurų stygius. Tai rodo Liuksemburgo ekonomikos pagyvėjimą. 2010 m. Liuksemburgo ekonomikos augimas buvo 2 kartus didesnis nei Eurozonos vidurkis, 2011 m. Liuksemburgo ekonomikos augimas irgi turėtų būti didesnis nei Eurozonos valstybių, tačiau nuogąstaujama, kad valstybių skolos ir didžiųjų Europos bankų problemos neigiamai paveiks ir Liuksemburgo ekonomiką

Rugsėjo 16 d. Liuksemburgo parlamentas didele dauguma pritarė Graikijos gelbėjimo planui. Liuksemburgo garantija sudarys 1,15 – 2 milijardus eurų.

Rugsėjo 26 d. Ekonomikos ministras Jeannot Krecké pristatė naujos didelės biomasę deginančios elektrinės projektą. Elektrinė pradės veikti 2013 m., jos kaina 33,5 milijono eurų.

Rugsėjo 30 d. Liuksemburgietis gaus Nobelio premiją už mediciną. Ateinančią savaitę Stokholme bus įteiktos Nobelio premijos ir vienas iš laimėtojų yra liuksemburgietis Jules Hoffmann, kuris gaus medicinos premiją už darbą imunologijos srityje.

---

Šaltiniai: Le Soir, flandersnews.be, www.lalibre.be , www.rtbf.be , BELGA, VRT, Het Nieuwsblad, De Tijd, news352.lu, FTimes, http://www.station.lu/ , http://diplomatie.belgium.be/fr/Newsroom/ , De zondag