Naujienos

BELGIJA

UŽSIENIO POLITIKA

Kovo 27 d. Po Malyje įvykdyto perversmo, Belgija sustabdė pagalbos teikimą šiai Afrikos valstybei. Projektai ir jau pradėti vykdyti kontraktai liks sustabdyti tol, kol šalyje bus atstatyta konstitucinė santvarka. Humanitarinė pagalba gyventojams teikiama.

Kovo 28 d. UR ministras D. Reynders lankėsi Kongo Demokratinėje Respublikoje. Tai pirmasis vakarų oficialaus pareigūno vizitas į šią valstybę po prieštaringos Joseph Kabila pergalės. Ministro vizitas sukėlė flamandų opozicinės partijos N-VA nepasitenkinimą.

Kovo 29 d. Kovo 31 d. Belgijos ambasadorė išvyksta iš Sirijos ir Belgijos ambasada šioje valstybėje uždaroma, pranešė užsienio reikalų ministras D. Reynders. Ambasados pirmasis sekretorius persikels dirbti į ES delegacijos Damaske patalpas. Uždarydama ambasadą Belgija prisijungia prie kitų ES valstybių, JAV, Turkijos, Japonijos, Golfo įlankos monarchijų, kurios protestuodamos prieš režimo represijas ir saugumo sumetimais jau uždarė savo ambasadas Sirijoje.

EKONOMIKA

Kovo 1 d. Krizę išgyvenantis Belgijos bankas Dexia keičia pavadinimą, nuo šiol jis vadinsis Belfius. Pirmieji naujojo banko pavadinimo vertinimai nebuvo palankūs, kai kurie kritikai teigė, kad šis pavadinimas labiau tiktų jogurtui pavadinti.

Kovo 2 d. Išaugo bankrotų skaičius. Vasario mėn. užsidarė 885 įmonės, per du mėnesius – 1702 įmonės, t.y. 1,1% daugiau nei pernai. Labiausiai nukentėjo Flandrija, kur užregistruoti 837 bankroto atvejai, Valonijoje bankrutavo 499 įmonės, Briuselyje - 354. Dėl bankrotų per du šių metų mėnesius 4211 žmonių liko be darbo.Kovo 2 d. Belgijos naujų automobilių rinkoje recesija. Belgijos automobilių industrijos federacijos pateiktais duomenimis, nuo sausio 1 d. užregistruota 88448 nauji automobiliai, t.y. 16,85% mažiau, nei pernai, kai per tą patį laikotarpį buvo užregistruota 106.371 automobilis. Toyota pardavimai sumažėjo 34,68%, Renault, per tą patį laikotarpį pardavė 2500 automobiliais mažiau. Opel pardavimai sumažėjo 28%,  Ford -22%.  

Kovo 3 d. Turtingi belgai bėga nuo Elio Di Rupo vyriausybės finansinių sprendimų. Elio Di Rupo vyriausybės finansiniai sprendimai, neaiški atmosfera sumažino turtingų mokesčių mokėtojų pasitikėjimą. Pasak privačių bankininkų, vis daugiau turtingų klientų ketina savo kapitalą investuoti užsienyje. Kai kurie turtingi belgai jau persikėlė gyventi į Šveicariją.Kovo 9 d. Eurostat konstatuoja, kad Belgijoje yra didžiausias ES atotrūkis tarp vietinių gyventojų ir imigrantų darbo užmokesčio. Imigrantų rizika atsidurti skurde  yra 22% didesnė (ne ES valstybių imigrantų -40%) nei vietinių gyventojų, tai irgi Europos « rekordas ». Eurostat teigia, jog daugiau nei 30% antros kartos imigrantų yra pasiekę žemą išsilavinimo lygį, todėl jiems sunkiau įsidarbinti. Šioje srityje Belgiją « lenkia » tik Graikija ir Ispanija.

Kovo 11 d. Pasiektas susitarimas dėl biudžeto peržiūrėjimo. Sutarta dėl priemonių, turinčių 1,819 mlr. eurų padidinti įplaukas, o išlaidas sutarta sumažinti 650 milijonų eurų. Ministras pirmininkas Elio Di Rupo pabrėžė, kad numatytos priemonės leis biudžeto deficitą sumažinti iki 2,8% BVP nepaliečiant piliečių pirkimo galios. 

Kovo 12 d. Belgų alus Westvleteren 12 pripažintas geriausiu alumi pasaulyje. Svetainės ratebeer.com kasmetiniai vertinimai - didžiausias alaus konkursas pasaulyje. Alus Westvleteren 12 išrinktas geriausiu iš 12 000 gamintojų gaminamų 140 000 alaus rūšių. Viso 8 belgų alaus rūšys atrinktos tarp 50 geriausiųjų. Westvleteren 12 alų gaminantys Švento Siksto abatijos vienuoliai nusprendė išimties tvarka šį alų eksportuoti į užsienį. Jis laikinai bus parduodamas Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijos, Ispanijoje, JAV, Nyderlanduose ir Kanadoje. Gautas lėšas vienuoliai ketina panaudoti abatijos pastatų atnaujinimui.Kovo 12 d. Farmakologijos kompanija Baxter investavo 50 mln. eurų į savo gamyklą Lessines mieste. Bus statomas naujas 4.500 m² cechas, kuriame dirbs 50 žmonių. Čia Amerikos rinkai 2014 m. bus pradėtas gaminti naujas medikamentas Glassia. Už JAV ribų Belgija yra pirma šalis, kur kompanija Baxter investuoja daugiausiai. Hainaut provincijoje jau pastatytas 75.000 m² kompleksas, kuriame dirba daugiau nei 2200 žmonių. Kovo 13 d. 85 % apklaustų darbdavių teigia, jog 2012 m. neketina keisti darbuotojų skaičiaus, 8% ketina priimti naujų darbuotojų, o 4 % planuoja atleisti. Briuselio darbdaviai optimistiškiau vertina ekonominę situaciją nei valonai ar flamandai. Optimistiškiausi buvo finansų, draudimo ir nekilnojamojo turto sektoriuose dirbantys darbdaviai, pesimistiškiausi – dirbantys žemės ūkio ir žvejybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, viešajame, švietimo ir sveikatos apsaugos sektoriuose. 

Kovo 13 d. Vis daugiau belgų medikų įsikuria Prancūzijoje ir Vokietijoje, kur darbo sąlygos geresnės ir vis daugiau kitų Europos valstybių gydytojų atvyksta dirbti į Belgiją. Belgijos medicinos profsąjungų asociacijos duomenimis užsienyje paklausiausi anestezistai, radioterapijos specialistai viliojami didesniais atlyginimais. 2011 m. 254 Belgijos gydytojai išvyko dirbti į užsienį, atvykstančių dirbti kitų Europos valstybių medikų skaičius irgi išaugo. Ligoninėse jiems siūlomas 3000 eurų atlyginimas.

Kovo 28 d. Sunkiai prieš Ryanair konkurenciją atsilaikanti aviakompanija Brussels Airlines pareikalavo, kad vyriausybė suteiktų mokestines lengvatas, priešingu atveju, perspėja socialinę būstinę perkelsianti į valstybę, taikančią palankesnę mokesčių sistemą. Įvardintos dvi valstybės – Airija ir Liuksemburgas. Vyriausybė, skausmingai priėmusi taupymo biudžetą, nėra nusiteikusi daryti mokesčių išimtis Brussels Airlines. Brussels Airlines 2008-2011 m. patyrė 131 milijonus nuostolių, iš jų - 80 milijonų eurų nuostolį 2011 m. Pilietinis karas Dramblio Kaulo Respublikoje, kur kompanija skraidė penkis kartus per savaitę, Senegalo vienašališkai pakeista oro paslaugų sutartis kompanijai kainavo 40 milijonų eurų, 40 milijonų eurų nuostolis atsirado dėl išaugusios aviacinio kuro kainos. Lufthansa, valdanti 45% Brussels Airlines akcijų, norėtų perimti kompaniją, tačiau reikalauja geresnių finansinių rezultatų. Valonijos ministras Andre Antoine, atsakingas už oro uostų politiką, Brussels Airlines vadovams išsiuntė laišką, kviesdamas įsikurti Šarlerua oro uoste, kur jau įsikūrę Ryanair. Valonijos vyriausybė subsidijuoja šį oro uostą. Europos Komisija pranešė, kad pradėtas tyrimas dėl finansinių susitarimų tarp Šarlerua oro uosto ir Ryanair bei jai suteiktų nuolaidų teisėtumo.  

ENERGETIKA

Kovo 2d. Vyriausybė nusprendė nuo balandžio 1 d. devyniems mėnesiams sustabdyti elektros ir dujų kainų indeksavimą vartotojams. Sprendimas gali būti peržiūrėtas, jei žaliavų rinkoje būtų nenumatytų pokyčių, iššaukiančių kainų augimą. Ekonomikos ministras  Johan Vande Lanotte et Valstybės sekretorius energetikai  Melchior Wathelet pranešė, kad įšaldomos ir energijos paskirstymo kainos. 

Kovo 3 d. Vyriausybės sprendimas devyniems mėnesiams įšaldyti dujų ir elektros kainas kelia energijos tiekėjų aistras. Vyriausybė kaltinama teikianti pirmenybę pagrindiniams tiekėjams Electrabel ir EDF Luminus. Belgijos Essent vadovas Frank Brichau sakė : « Dėl kainų įšaldymo  būsime priversti branginti mūsų pigiausius produktus, kad išvengtume finansinių nuostolių... Pasibaigus kainų įšaldymo periodui kainos neišvengiamai išaugs... Tiekėjai, siūlantys mažiausią kainą nukentės labiau už pagrindinius“. Essent ruošiasi priešintis kainų įšaldymui teisinėmis priemonėmis. Valstybės sekretorius nesutinka su išsakomais kaltinimais ir sako, kad energijos kainų įšaldymas nors ir nėra stebuklinga priemonė, tačiau turėtų įtakoti konkurencijos atsiradimą sektoriuje. 

Kovo 7 d. Europos Komisija kritiškai įvertino Belgijos vyriausybės sprendimą įšaldyti energijos kainų indeksavimą, EK mano, jog šis Belgijos vyriausybės žingsnis turės neigiamos įtakos investicijoms į energetikos sektorių. EK vertinimu šis nevisiškai proporcingas sprendimas vėliau gali iššaukti kainų šuolį. 

Kovo 8 d. Energijos tiekėja Essent palankiai įvertino EK komisijos kritiką Belgijai dėl sprendimo įšaldyti energetikos kainas : « Europos Komisijos analizė atitinka mūsų atliktą tyrimą, kuris įrodo, kad energetikos kainų įšaldymas iššauks kainų šuolį ir sumažins konkurencingumą ». Essent Belgium 2012 m. ketina plėsti savo veiklą. Olandų kalba leidžiamas dienraštis De Morgen prabilo apie interesų konfliktą, teigdamas,  kad kainų įšaldymą kritikavusios EK pareigūnė, atsakinga už dosje, yra vieno iš energijos tiekėjos Essent vadovų žmona. Europos Komisija iš karto paneigė galimą interesų konfliktą. EK teigia, jog dienraščio minėta pareigūnė dirba su daugelio valstybių, tame tarpe ir Belgijos, dujų ir elektros rinkomis, tačiau jos funkcijos neleidžia priimti sprendimų kainų įšaldymo klausimu. Po diskusijų sprendimas priimamas ne vieno, o daugelio pareigūnų. Pareigūnė apie galimą interesų konfliktą informavo vadovybę, teigiama EK pranešime. 

Kovo 24 d. Elektros gamintoja Elektrabel kreipėsi į Valstybės tarybą reikalaudama, kad būtų sustabdytas ministerijos potvarkis, kuriuo nustatomos energijos pardavimo Elia sąlygos. Minėtas potvarkis reglamentuoja, kokiomis sąlygomis pagrindiniai energijos gamintojai turi tiekti energiją tinklo valdytojai Elia, kad būtų išlaikomas tolygus tinklo apkrovimas. Electrabel atsisako įvardyti, kiek jai kainuos šis vyriausybės sprendimas, liečiantis tris gamintojus: Electrabel, EDF Luminus ir E.ON. Daugiausiai finansiškai nukentėtų būtent Electrabel.

Kovo 29 d. Belgija ruošiasi gyventi be atominės energijos. Valstybės sekretorius energijai Melchior Wathelet iki vasaros turi parengti planą, kaip apsirūpinti energija uždarius tris seniausias atomines elektrines, pagaminančias 1800 MW. Valstybės sekretorius energetikai tikisi, kad pastačius naujas dujų garų turbinomis varomas elektrines, problemą pavyks išspręsti, tačiau ekspertai teigia, jog dujų garais varomos elektrinės nėra rentabilios ir reikalauja subsidijų. Kalbama, kad jos gali siekti 350 mln. eurų per metus. Melchior Wathelet apklausė 150 rinkos žaidėjų apie ketinimus investuoti į naujas elektrines, tačiau dauguma abejoja, jiems reikia garantijų, kad investicijos atsipirks. Net neuždarius atominių elektrinių, Belgijos energetikos sektorius reikalauja investicijų. Šios šalies atominių elektrinių ūkis gerokai senstelėjęs: 40% - senesnės nei 30 metų, 30% - 20-30 metų, 15% - 10-20 metų ir 15 % jaunesnės nei 10 metų.

Kovo 16 d. Lukoil Belgijoje įsigijo dar aštuonias degalines. 2007 m. Lukoilas įsigydamas 157 Jet degalines atėjo į Belgijos rinką ir neslėpė ketinimų plėstis. Jo ambicijos – įsitvirtinti Beniliukso rinkoje. 2009 m. Lukoilas įsigijo 45% Zeeland Refinery perdirbimo įmonės akcijų, šiuo metu valdo jau 183 degalines. Belgijoje ketinama parduoti dar 600 – 800 degalinių. Pagrindiniai potencialūs pirkėjai – Izraelio Delek, valdantis Texaco ir Lukoilas. 

VIDAUS POLITIKA 

Kovo 1 d. Jauni Briuselio frankofonai blogai kalba angliškai. Briuselio darbdavių federacijos užsakymu  HEC Consulting Group apklausė 16-18 metų Briuselio gyventojus. 96% jaunuolių mano, kad anglų kalba yra tarptautinė kalba, būtina sėkmingai profesinei karjerai, tačiau tik 5% frankofonų ir 10% olandiškai kalbančių jaunuolių sugebėjo be klaidų angliškai atsakyti į du klausimus. Briuselio darbdavių federacijos konstatuoja, kad didelės Briuselio gyventojų kalbų mokėjimo spragos sudaro problemų įdarbinant. Briuselyje įsikūrusios Europos Sąjungos institucijos ir tarptautinės įmonės sukuria 100000 darbo vietų kvalifikuotiems darbuotojams, gerai kalbantiems angliškai. Trūkstant gerai kalbančių Briuselio gyventojų, įmonės įdarbina užsieniečius. 

Kovo 5 d. Užsieniečių biuras 2011 m.  nustatė 10728 įtartinas santuokas, t.y. 15% daugiau nei ankstesniais metais.  Daugiausia įtartinų santuokų sudaro marokiečiai, turkai ir alžyriečiai. 

Kovo 7 d. Princas Philippe 2013 m. gali tapti Belgijos karaliumi. Vis garsiau kalbama, kad sveikatos problemų turintis Belgijos Karalius Albert II 2013 m. atsisakys sosto savo sūnaus princo Philippe naudai. » Mano tėvas labai gerai atliko savo darbą. Aš stengiuosi jam padėti… Vieną dieną, kai manęs paprašys jį pakeisti, aš būsiu pasirengęs », - sakė princas Philippe. Princas nevienareikšmiškai priimamas Flandrijoje, kur sulaukia nemažai kritikos. Siekdamas užkariauti Flandrijos simpatijas, princas Philippe pradėjo dažniau lankytis šiame regione. 

Kovo 27 d. Belgija – valstybė prieš kurią Europos teisingumo teismas 2011 m. priėmė  daugiausia sprendimų. Belgija už Europos normų pažeidimus nubausta 9 kartus, Italija, Portugalija – 8, Ispanija – 7, Prancūzijos – 6 kartus. Kovo 28 d. Flamandų parlamentas priėmė dekretą, kuriuo reorganizuojama flamandų ikimokyklinio ugdymo sistema. Siekiama, kad iki 2020 m. kiekvienam vaikui Flandrijoje būtų garantuota vieta lopšelyje. Dekretas numato, kad vaikų lopšeliuose 55% vietų būtų rezervuotos vaikams, kurių nors vienas iš tėvų kalba olandiškai. 

Kovo 29 d. Vyriausybė nustatė, kad 2013 m. 30 proc. aukštų postų viešajame sektoriuje turi užimti moterys. Lygių galimybių ministrė Joëlle Milquet ir Viešojo sektoriaus modernizavimo valstybės sekretorius Hendrik Bogaert sakė, kad institucijos, nepasiekusios nurodyto moterų atstovavimo procento, pirmenybę turės teikti moters kandidatūrai. 

LIUKSEMBURGAS

Kovo 5 d. Prancūzijos Cattenom atominė elektrinė kelia nerimą kaimyninėms Vokietijos žemėms ir Liuksemburgui. Liuksemburgo sveikatos apsaugos  ministras Mars Di Bartolomeo, Vokietijos Reino krašto –Pfalco ekonomikos ir energetikos ministrė Eveline Lemke ir Saro krašto aplinkosaugos, energetikos ir transporto ministras Andreas Storm paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškiamas susirūpinimas Prancūzijos atominės elektrinės saugumu po  atliktų stres testų rezultatų. Ministrai reikalauja, kad Prancūzija daugiau investuotų į Cattenom atominės elektrinės saugumą.Kovo 14 d. Rusijos kultūros ministro Aleksandro Avdejevo kvietimu Liuksemburgo kultūros ministras Octavie Modert su darbo vizitu lankėsi Maskvoje. Ministrai sutarė 2013-2014 metais surengti kultūros festivalius Liuksemburge ir Rusijoje. Sutarta bendradarbiauti archyvų srityje, stiprinti bendradarbiavimą tarp bibliotekų.

Kovo 15 d. Stiprinamas  Liuksemburgo ir Frankfurto finansų centrų bendradarbiavimas. Tai sutarta Liuksemburgo premjero Jean-Claude Juncker ir Heseno žemės ministro prezidento Volker Bouffier susitikime. Kovo 29 d. Liuksemburgas nori likti patraukus Europos funkcionieriams. Nuo 1974 m. Briuselyje ir Liuksemburge dirbantys Europos funkcionieriai turi tokias pačias darbo užmokesčio sąlygas, tačiau nekilnojamojo turto kainų augimas Liuksemburgą daro mažiau patraukliu. Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jean Asselborn tvirtina, kad Liuksemburgas padarys viską, kad išliktų patrauklia darbo vieta.              

Kovo 29 d. Liuksemburgo įmonių sąjunga protestuoja prieš ketinamą pasirašyti iki 2015 m. viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus reglamentuosiantį susitarimą. Susitarimas numato viešajame sektoriuje dirbančių pareigūnų atlyginimų indeksavimą. Liuksemburgo įmonių sąjungos nuomone susitarimas Liuksemburgo valstybės biudžetui kainuosiantis 70 mln. eurų per metus prieštarauja vyriausybės deklaruojamai taupymo politikai.