Naujienos

  BELGIJA

UŽSIENIO POLITIKA

Sausio 9 d. Belgija stiprina ryšius su Jungtine Karalyste. Užsienio reikalų ministras Didier Reynders lankėsi Londone, kur susitiko su JK užsienio reikalų ministru William Hague.

Sausio 17 d. Premjeras Elio Di Rupo su pirmaisiais darbo vizitais aplankė Nyderlandus ir Liuksemburgą. Buvo derinamos Beneliukso pozicijos prieš sausio 30 d. Vadovų Tarybos susitikimą. Beneliukso premjerų pozicija: ES valstybių biudžeto kontrolė ir disciplina bus veiksmingos tik tada, jei jas lydės augimą skatinančios bei nedarbą mažinančios priemonės. Di Rupo spaudos konferencijoje pareiškė : « Mes pageidaujame, kad ES viršūnių susitikimai būtų skiriami ir ekonomikos augimą skatinančioms bei nedarbą mažinančioms priemonėms. Tik abiejų (biudžeto disciplinos ir ekonomiką skatinančių bei nedarbą mažinančių ) priemonių sąveika leis išeiti iš krizės ». Liuksemburgo premjeras Jean-Claude Juncker po susitikimo su Elio Di Rupo akcentavo, kad biudžeto konsolidacijai alternatyvų nėra, tačiau pabrėžė, jog ES privalo turėti ir ekonomikos augimo politiką. « Euro zona yra ant techninės recesijos ribos » spaudos konferencijoje sakė Juncker. Frankofonas Di Rupo su Nyderlandų premjeru Mark Rutte kalbėjosi olandiškai ir sulaukė kolegos komplimentų už olandų kalbos žinias.

Sausio 23 d. Rengdamasis sausio 30 d. viršūnių susitikimui premjeras Elio Di Rupo Berlyne susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Sausio 30 d. Taupymas neaplenkia ir Belgijos diplomatinės tarnybos. Užsienio reikalų ministras  D. Reynders atidarydamas diplomatinių atstovybių vadovų susitikimą teigė, jog dėl biudžeto taupymo ketinama optimizuoti diplomatinių atstovybių tinklą. URM svarsto, ar reikia išsaugoti ambasadas visose 26  ES valstybėse, manoma, kad Baltijos valstybėms galėtų būti akredituota viena ambasada. Pasak Reynders, sprendimas bus priimtas antrajame semestre, pasitarus su federaline vyriausybe. Belgija šio metu turi 89 ambasadas, 21 generalinį konsulatą ir 9 konsulatus, 10 nuolatinių atstovybių, 289 garbės konsulus. Užsienyje dirba 433 diplomatai, 144 konsulai, 64 atašė.

BELGIJA-ES

Sausio 12 d. Valstybės įmonių ministras Paul Magnette žiniasklaidoje griežtai kritikavo ES ekonominę ir biudžeto politiką, teigdamas, kad Europa virsta ultraliberalia. Magnette tvirtino, kad EK primesta ekonominė ir biudžeto politika ES valstybes pasmerks 15 metų recesijos ir ragino nepasiduoti Europos Komisijos reikalavimams. Kritikos kliuvo ir komisarui Olli Rehn. Magnette pripažino, kad Valonija ir Flandrija skirtingai žiūri į EK reikalavimus. Pasak Magnette, Flandrija labiau gerbia įvairias ES institucijas, nes prisidengę EK, flandrų politikai gali vykdyti dešiniąją politiką. Reaguodamas, komisaro Olli Rehn atstovas spaudai Amadeu Altafaj priminė, kad valstybės pačios patvirtino 3 proc. BVP biudžeto deficito taisyklę, « sunkiais periodais lengviausia kritikuoti arbitrą, tai duoda papildomų taškų politikui », sakė Amadeu Altafaj.  Belgijos politikai pasmerkė tokį ministro išsišokimą.  Premjeras Elio Di Rupo pareiškė, kad Belgija tradiciškai proeuropietiška valstybė ir visų tikslas - tai išlaikyti, vicepremjeras finansų ministras S. Vanackere sukritikavo kolegos žodžius ir paragino geriau pagalvoti prieš pasisakant apie Europą. Valonų liberalas D.Bacquelaine pareiškė, kad ES sprendimai yra ir Belgijos sprendimai, o Magnette pasisakymas nepriimtinas. Flandrijos nacionalistų lyderis B. De Wever susitikime su verslo organizacija World Trade Center Association P. Magnette pasisakymą įvardino kaip netinkamą. Pasak De Wever, ES yra teisi Belgijai darydama spaudimą, reikia tikėtis, kad Europa ir toliau išlaikys spaudimą Elio Di Rupo vyriausybei, o raginimas imtis reformų bus toks stiprus, kad niekas nedrįstų to ignoruoti.

Sausio 27 d.  Premjeras Elio Di Rupo susitiko su EK pirmininku José Manuel Barroso. Po susitikimo premjeras teigė, kad Belgija palaiko visas biudžeto discipliną stiprinančias priemones, tačiau ragino nepamiršti ir ekonomikos augimą skatinančių priemonių.

EKONOMIKA

Sausio 4 d. Per metus Valonijoje bedarbių skaičius sumažėjo nuo 14% iki 13,7%. Bedarbių, jaunesnių nei 24 m. skaičius sumažėjo 2,4%, tačiau vyresnių, nei  50 metų bedarbių skaičius paaugo 1,8%.

Sausio 4 d. Užsienio investuotojai pamažu sugrįžta į Valoniją. Valonijos eksporto agentūra 2011 m. užregistravo 91 projektą, kurių dėka sukurtos 2046 darbo vietos, tai yra 35 proc. daugiau nei 2010 m.

Sausio 6 d. Europos komisija įspėjo Belgiją, kad 2012 m. numatomas biudžeto deficitas dėl mažesnio nei tikėtasi augimo sudarys 3,25% BVP ir paragino Belgijos vyriausybę imtis priemonių biudžeto deficitui sumažinti. Vyriausybė nusprendė mėnesiui įšaldyti milijardą eurų išlaidų, o vasario mėn. peržiūrint biudžetą bus pristatytos naujos taupymo priemonės.

Sausio 6 d. 2011 metais gyventojų skaičius Belgijoje padidėjo 0,8 %  ir  viršijo 11 milijonų: gruodžio 31 d. Belgijoje gyveno 11.071.483 žmonės. Briuselyje gyvena 1.143.984 žmonių, t. y. 1,51 %  daugiau nei 2010 m. Valonijoje gyventojų padaugėjo 0,69 %, čia gyvena 3.559.536  žmonės, Flandijoje gyventojų skaičius paaugo  0,73 % iki 6.367.963 žmonių.

Sausio 11 d. Europos Komisija pranešė, kad Belgija ėmėsi veiksmingų žingsnių mažindama biudžeto deficitą, todėl EK prieš Belgiją nesiims jokių priemonių.

Sausio 12 d. Technologinės industrijos įmonių federacijos Agoria atliktos apklausos duomenimis septynios iš dešimties Briuselyje įsikūrusių įmonių dėl susisiekimo problemų svarsto apie veiklos iškėlimą iš Briuselio regiono. Briuselio ekonomikos ir darbo ministras Benoît Cerexh teigia, jog regionas turi daug padaryti gerindamas susisiekimą viešuoju transportu su ekonominės veiklos zonomis.

Sausio 14 d. Reitingų agentūra „Standard & Poor's" paliko Belgijos skolinimosi reitingą AA, tačiau buvo suteikta neigiama perspektyva, reitingas gali būti sumažintas, jei valstybės skola viršys 100 proc. BVP. Lapkričio 25 d. Standard & Poor's Belgijos reitingą nuo AA+ sumažino iki AA.

Sausio 17 d. Belgijos karališkoji vežėjų ir logistikos paslaugų tiekėjų asociacija gruodžio mėnesį kreipėsi į EK, prašydama valstybėms, kurios  ES reglamentų neperkelia į nacionalinius teisės aktus, taikyti griežtesnes ir operatyvesnes sankcijas. Federacija pageidauja, jog būtų sustiprinta kontrolė,  būtų daugiau koordinacijos vystant Europos duomenų bankus. Belgijos vežėjams sunku atlaikyti naujųjų ES valstybių vežėjų konkurenciją. Naujųjų ES valstybių vilkikų vairuotojų darbo užmokestis gerokai mažesnis nei Vakarų Europoje, vairuotojai dirba po trejetą savaičių, o ES senbuvių vairuotojai negali viršyti 208 valandų per mėnesį. Nors visi ES vežėjai turėtų vadovautis vienodomis taisyklėmis, tačiau Rytų valstybių vežėjai, pagauti policijos, atsiperka bauda, kai už tą patį pažeidimą iš Vakarų Europos vežėjų atimama licencija. Per dešimtį metų vilkikų, važinėjančių su belgiškais numeriais, sumažėjo nuo 71.451 iki 55.489, 2003 m. sektoriuje dirbo 9.427 įmonės, po septynerių metų, 2010 m., liko 8.733, 2008m. sektoriuje dirbo 93.300 žmonių, dabar samdoma - 88.000.

Sausio 23 d. Ernst & Young  sudaryta klasifikacija rodo, kad Belgija iš 6 vietos pakilo į 4 vietą labiausiai globalizuotų pasaulio valstybių sąraše. Tik Honkongo, Airijos ir Singapūro ekonomikos atviresnės už Belgijos.

Sausio 30 d. Įvyko pirmas nuo 1993 m. generalinis streikas. Profsąjungos tvirtina, kad streikas buvo sėkmingas, tačiau darbdaviai teigia, jog streikas nebuvo visa apimantis. Priekaištaujama profsąjungoms, kad kelių ir įmonių blokavimas neleido neprisijungusiems prie streiko pasiekti darbo vietos.

ENERGETIKA

Sausio 10 d. Vyriausybės sekretorius aplinkai, energetikai ir transportui  Melchior Wathelet parlamente pareiškė apie ketinimą nustatyti dujų ir elektros kainų lubas, kai kaina viršija penkių kaimyninių valstybių (Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Liuksemburgo ir JK) kainų vidurkį. Eurostat duomenimis, šiuo metu Belgijoje kilovatvalandė elektros be mokesčių kainuoja 15,75 centimus, kaimyninių valstybių vidurkis -  13,03 centų, dujų kilovatvaladė Belgijoje kainuoja 4,56 centus, kaimynių vidurkis 4,39 centų. Šio mėnesio pabaigoje arba vasario pradžioje kompetentingos institucijos turi pateikti ataskaitą, kuria remiantis bus priimti atitinkami sprendimai.

VIDAUS POLITIKA

Sausio 2 d.  Valstybės sekretorius Valstybės tarnybai ir viešojo sektoriaus modernizavimui Hendrik Bogaert pareiškė, jog sieks įvesti kasmetinį valstybės tarnautojų vertinimą. Dabar valstybės tarnautojai vertinami kas dvejus  metus, atleisti iš darbo galima tik tuos pareigūnus, kurie gavo du neigiamus įvertinimus iš eilės, t.y. neigiamai įvertintas pareigūnas dirba ketverius metus.

Sausio 11 d. Valstybės sekretorius Valstybės tarnybai ir viešojo sektoriaus modernizavimui Hendrik Bogaert pranešė,  kad per šešis mėnesius aukščiausi valdininkai turi įrodyti, jog gali bendrauti abiem valstybinėmis kalbomis (prancūzų ir olandų). To neįrodę, nukentės finansiškai. Jo partijos kolega Erik Van Rompuy kritikavo olandiškai nekalbantį Biudžeto ministrą Olivier Chastel, premjerui Di Rupo siūlė tobulinti olandų kalbos žinias.

Sausio 11 d. Valstybės įmonių ministras Paul Magnette informavo, jog bus imtasi priemonių sumažinti valstybės įmonių vadovų algas. Jis kartu su finansų ministru S. Vanackere ir valstybės sekretoriumi aplinkai, energetikai, transportui  Melchior Wathelet pateiks atitinkamus siūlymus. Pasak P. Magnette, nepriimtina, kad valstybės įmonių vadovai uždirba 5-7 kartus daugiau, nei Ministras Pirmininkas.

Sausio 11 d. Imigracijos klausimų valstybės sekretorė Maggie De Block tvirtina jog prieglobsčio prašytojų skaičius Belgijoje katastrofiškai išaugo. Vien per 2011 metus gauti 25 000 prašymų, pasak ministrės,  iš jų 90 % yra nepagrįsti. Siūloma taikyti « saugių valstybių » sąrašą, kurių gyventojų prašymai nebūtų svarstomi.

Sausio 15 d. Nacionalistinio Neo flamandų aljanso (N-VA) lyderis Bart De Wever partijos naujametiniame priėmime Gente teigė, jog spalio mėnesį vyksiančiuose savivaldos rinkimuose jo partija tikisi Flandrijoje surinkti daugumą balsų. Pasak Bart De Wever, jo partija yra aktyvi 95% Flandrijos, narių skaičius per metus padidėjo 10 000: šiuo metu partijoje yra 25 000 aktyvių narių.

LIUKSEMBURGAS

Sausio 5 d. Nepaisant krizės,  finansų sektorius Liuksemburge siūlo daug darbo vietų. Net 41% įdarbinimo portale monster.lu siūlomų darbo vietų buvo iš finansų sektoriaus, 8% - teisinio, 6% - administracijos sektorių. Liuksemburgo darbo administracija suskaičiavo, kad 2011 m finansiniame ir draudimo sektoriuje dirbo 10 proc. visų dirbančiųjų. Lapkričio mėn. Liuksemburge buvo 6,6% bedarbių.

Sausio 21 d. Liuksemburgo 2011 m. biudžeto deficitas bus mažesnis, nei manyta. Finansų ministras Luc Frieden pranešė, kad 2011 m gauta 5 proc. daugiau pajamų nei buvo numatyta. Ministras nurodė du pagrindinius papildomų pajamų šaltinius: išaugusios pajamas iš investicinių fondų abonentinio mokesčio ir elektroninės prekybos augimą. Iš pastarosios PVM valstybė surinko 550 ml. eurų, t.y. 30 proc. daugiau, nei buvo tikėtasi.

Sausio 23 d. Liuksemburgas lieka patrauklus investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Ernst & Young  dvylikoje  Europos valstybių apklausė 550 investuotojų,  dirbančių nekilnojamojo turto sityje, net 89% apklaustųjų mano, kad 2012 m. Liuksemburgas bus puiki vieta investicijoms.

Sausio 24 d. Liuksemburgo biuro patalpų rinka laikos gerai, geriau, nei kaimyninėse valstybėse: per metus išaugo 32%. Liuksemburgo miesto centre biurų patalpų net trūksta.