Naujienos

UŽSIENIO POLITIKA

Skubi pagalba Kongo rytams

Užsienio reikalų ministras Karel De Gucht labai sunerimęs dėl dramatiškos humanitarines situacijos Kongo Rytuose, ypač Šiaures Kivu. Nuo rugpjūčio pradžios ginkluoti susirėmimai tarp ginkluotų jėgų ir įvairių karinių grupių iššaukė masinius žmonių persikėlimus. Šiems žmonėms reikalinga skubi humanitarinė pagalba. Prie šiemet Belgijos jau finansuotų humanitarinių projektų Kongo rytams  už daugiau kaip 3 mln. eurų, ministras De Gucht pritarė dar dviem papildomiems projektams, kuriu tikslas -suteikti skubią humanitarinę pagalbą.

Kalba eina apie projektą " Skubi pagalba persikėlusioms šeimoms dėl ginkluotų susirėmimų Masisi teritorijoje" (suma 138060 euro), kuris bus įgyvendinamas per Volens ONG ir projektą " Skubi humanitarinė pagalba 5000 šeimų, persikėlusių dėl karo Diocese de Butembo-Beni Šiaures Kivu (suma 300000 euro), kuris bus įgyvendinamas per Caritas organizaciją.

Ministras teigia: "ir vėl smurto aukos - civiliai žmones, todėl aš kviečiu visas puses baigti nesutarimus ir sukurti sąlygas ilgalaikei taikai".  

Policijos bendradarbiavimas su Albanija

Belgijos federalinė policija bendradarbiaus su Albanijos kolegomis – buvo pasirašytas veiksmų planas, kurio pagrindas – policijos bendradarbiavimo susitarimas tarp Belgijos ir Albanijos. Jau šiam rudeniui yra suplanuoti keli vizitai bei suplanuotas Belgijos ir Albanijos ekspertų susitikimas Albanijoje, kurio metu bus diskutuojama kovos su padirbtais dokumentais būdai. Albanijos detektyvai lankysis Belgijoje gruodžio mėnesį. Šio vizito metu bus dalinamasi patirtimi kaip detektyvai kovoja su finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais (pvz., pinigų plovimu).

Federalinė policija jau nuo 2006 pavasario turi savo atstovą Albanijos sostinėje Tiranoje. To pasėkoje labai pagerėjo apsikeitimas informacija. Veiksmų planas yra sudarytas iki 2007 gruodžio 31 dienos. Po to bendradarbiavimas bus įvertintas.

Nauja Flandrijos „ambasada“ Varšuvoje. Flandrijos užsienio reikalų ministras Geert Bourgeois atidarė diplomatinę atstovybę Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Norima, kad ši „beveik“ ambasada atstovautų flamus. Varšuva buvo pasirinkta kaip tiltas į Centrinę ir Rytų Europą, padėsiantis užmegzti artimesnius kontaktus ir ekonominius ryšius su regionu, kuris tapo labai svarbus ir politiškai ir ekonomiškai visai ES.

Turkmėnistano prezidentas atvyks oficialaus vizito į Belgiją.

Teigiama, kad Turkmėnistano prezidentas Gurbankuly Berdymuhammedov ruošiasi vizitui ES centre Briuselyje, kuris yra numatytas spalio pabaigoje arba lapkritį.

Berdymuhammedov susitiko su Mark Van Risselberghen, Belgijos ambasadoriumi, spalio 19 dieną.  Remiantis Turkmenistan.Ru pranešimu, diplomatas užtikrino Berdymuhammedovą savo šalies suinteresuotumu užmezgant glaudesnius santykius su Turkmėnistanu.

Van Risselberghen paaiškino, kad vizitu itin susidomėta po reformų, kurias pradėjo Turkmėnistano prezidentas. Diskutuota dėl įvyksiančio susitikimo temų, sutarta, kad bus aptartas bendradarbiavimas kuro, energetikos, žemės ūkio, švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos srityse. Turkmėnistano vadovas pabrėžė, kad jiems itin įdomi Belgijos patirtis socialinėje srityje. Be to, Berdymuhammedovas pabrėžė, kad Ašchabadas skiria didelį dėmesį Europos užsienio politikai

VIDAUS POLITIKA

Toliaus vyksta derybos suformuoti vyriausybei po birželio 10 d. vykusių rinkimų. Deryboms  vadovauja Flandrijoje laimėjusios Krikščionių demokratų partijos pirmininkas Yves Letermas. Spalio 9 dieną Belgijos kalbinės grupės sugebėjo susivienyti imigrantų klausimu. Abiejų- Flandrijos ir Valonijos – regionų Krikščionys demokratai ir Liberalai susitarė griežtinti prieglobsčio teikimo ir ekonominės migracijos taisykles. Taip pat jau baigtos derybos dėl teisėtvarkos klausimų. Tačiau liko kur kas sudėtingesni derybų punktai ir politologai pabrėžė, kad krizė šalyje tebėra ir vis dar neaišku, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp regionų, tuo pačiu suteikiant daugiau autonomijos Flandrijai ir Valonijai.

2007-10-04, José Manuel Barroso, Europos Komisijos pirmininkas, apsilankė flamų kalba leidžiamo dienraščio De Standaard redakcijoje, ir davė interviu kviesdamas flamus ir toliau skirti lėšas Valonijai. Baroso pabrėžė, kad Belgija turi jausti atsakomybę Europos Sąjungai. Jo teigimu, būtų keista, jei Europos Sąjunga neagituotų solidarumo Belgijoje tarp flamų, valonų ir Briuselio regiono.

 Spalio pradžioje grupė Belgijos intelektualų ir menininkų, remiamų didelę galią turinčių Belgijos profesinių sąjungų, pradėjo kampaniją už vieningą Belgiją. Peticija vadinasi “Red de solidariteit” (išgelbėkime vienybę) ir apeliuoja būtent į Flandrijos moralę ragindami ir toliau duoti pinigus Briuseliui ir socialistų valdomai Valonijai. Europos Komisijos pirmininkas Barroso pritaria šiam judėjimui teigdamas, kad vienybė yra viena ES vertybių, kad jis tiki demokratija ir būtent demokratija padeda išspręsti visas politines problemas.

 Demokratija pastaruoju metu dažnai minima Belgijos spaudoje. Valonijos politikai perspėja, kad jei Flandrijos politikų dauguma Belgijos parlamente nuspręs balsuoti taip, kaip bus nepriimtina Valonijos politikų mažumai, tai gali būti Belgijos pabaiga. Flandrijos didžiausiame laikraštyje, Het Laatste Nieuws, atspausdintame interviu Elio Di Rupo, Valonijos socialistų lyderis buvo paklaustas: „Kas atsitiks, jei flamai pasinaudos savo dauguma Parlamente?“. Di Rupo atsakė, kad tai būtų Belgijos pabaiga. Žurnalistui paprieštaravus, kad tai juk būtų demokratiška, Di Rupo kaip kirviu nukirto, kad šiuo atveju demokratija reikštų Belgijos pabaigą.

Šveicarai padės belgams „kruvinųjų“ deimantų byloje.

Šveicarijos valdžia pareiškė teiksianti Belgijai teisinę pagalbą dviejų belgų, kaltinamų prekyba kruvinaisiais deimantais, byloje. Belgija tvirtina, kad penkios Ženevoje registruotos įmonės naudojo padirbtus sertifikatus importuojant deimantus, kurių vertė siekė 370 milijonų eurų. Po to deimantai buvo parduoti Belgijos kompanijoms, o gauti pinigai buvo panaudoti Afrikoje vykstantiems karams remti.  Šveicarijos aukščiausiasis teismas atmetė Ženevos įmonių prašymą perduoti dokumentus ir bankų įrašus Belgijos valdžiai. Belgijos valdžia taip pat tirs, ar šie neteisėti sandėriai buvo atlikti norint išvengti mokesčių.

Irako įtariamieji Briuselio teisme.

Šeši žmonės, įtariami musulmonų karių verbavimu Belgijoje stos prieš teismą. Viena jų, belgų tautybės moteris Muriel Degauque, susisprogdino prieš porą metų Irake. Kiti šeši yra įtariami apmokę 38-erių M. Degauque ir kitus kovotojus. Belgijos musulmonė Irake įvykdė savižudybę tuo pačiu metu stengdamasi užpulti amerikiečių karius 2005-ųjų lapkričio 9 dieną. Sprogimas įvyko anksčiau, nei tikėtasi, todėl žuvo tik ji, ir vienas amerikiečių karys buvo sužeistas

Jaunuolių turkų keliami neramumai Briuselyje.

2007-10-21 Turkų tautybės jaunuoliai protestavo Briuselio Sint-Joost-ten-Node savivaldybėje prieš turkų kareivių mirtį Turkijos pietuose, prie sienos su Iraku. Daugiau, nei 60 jaunuolių sukėlė neramumus žygiuodami gatvėmis, mojuodami vėliavomis ir nukreipdami savo pyktį prieš armėno, turėjusio gelbėti savo gyvybę, kavinę. Teigiama, kad armėnas provokavo jaunuolius, tačiau iš tiesų manoma, kad kai kurie turkai yra įsitikinę, jog puldami armėnus Briuselyje jie įtikins pasaulį, kad turkai niekada nevykdė armenų genocido. Policijai prireikė vandens patrankų įsisiautėjusiems nuraminti.

2007-10-24 vakare Briuselio turkų rajone vėl kilo riaušės: buvo puolami autobusai, tramvajai, padegamos mašinos bei niokojamos parduotuvės. Policijai jau nuo praėjusio sekmadienio sunkiai pavyksta normalizuoti padėtį, nes  Sint-Joost-ten-Node ir Schaarbeek rajonuose gausu Turkijos vėliavų, vos ne ant kiekvieno namo puikuojasi Turkijos atributika.

Po šių įvykių buvo areštuoti daugiau nei 100 turkų kilmės jaunuoliai, kurie priešinosi policijai, pranešė vietos valdžia.

Belgijos musulmonų populiaciją daugiausiai sudaro marokiečiai ir turkai. Anksčiau riaušes keldavo tik marokiečiai. Turkijos ambasadai anksčiau pavykdavo susitarti su savo bendruomene, kad šioji nepykdytų Belgijos valdžios ir nerizikuotų Turkijos priėmimu į Europos Sąjungą. Atrodo, kad situacija pakito. Demonstracijos vyko ne tik Briuselyje, bet ir Antverpene. Įvykiai Belgijoje liudija, kad įsileidę daugiau imigrantų, belgai įsileido ir daugiau etninių ginčų.

EKONOMIKA

Belgai sutaupo mažiau

Belgijos frankofonų finansinis dienraštis 'L’ Echo' atskleidė, kad belgai vis mažiau investuoja į taupomąsias sąskaitas. 2006 taupomosiose sąskaitose buvo laikoma 162 milijardai eurų, o dabar šis skaičius yra nukritęs iki 150 milijardų eurų. Didieji bankai teigė dienraščiui, kad taupomosiose sąskaitose laikomų pinigų kiekis gerokai sumažėjo, tuo tarpu mažieji bankai vilioja investuotojus vis didesnėmis palūkanomis.  

Eneco investuoja Belgijoje

Olandų energetikos kompanija Eneco planuoja investuoti 1.5 milijardo eurų į Belgijos energetiką. Eneco nori statyti biodujų instaliacijas, hidroelektrines bei malūnus jūroje ir sausumoje.

Nepakankamai energijos nuo 2008

Belgijos energetikos rinką reguliuojanti CREG perspėja apie gresiančias energetikos problemas, kurios iškils dėl nepakankamo investavimo į energetiką. Belgijai reikės importuoti daug energijos, todėl teks palikti veikiančias senas ir orą teršiančias elektrines, teigia De Tijd. CREG paskaičiavimu, kitais metais trūks apie 2 000 megavatų elektros energijos. Prognozuojam, kad 2008-2011 m. bus kritiniai ir kils grėsmė, kad turima produkcija neatitiks poreikių. Dėl to teks importuoti daug energijos ir palikti veikiančias elektrines, kurioms jau virš 40 metų. CREG taip pat perspėjo, kad tai gali sąlygoti kainų kilimą.

Enel domisi Suez-GDF turtu Belgijoje.

Po Prancūzijos kompanijų SUEZ ir Gaz de France susijungimo, Enel (Italijos energetikos bendrovės) vadovas Fulvio Conti pareiškė, kad Enel SpA domisi Belgijos turtu, kuris gali būti parduotas dėl Prancūzijos kompanijų susiliejimo. Intencijas pirkti šį – dėl Europos Komisijos nuostatų parduodamą turtą – anot finansinio dienraščio De Tijd, neoficialiai pareiškė šie šeši kandidatai: E.ON AG, RWE AG, EDF, Enel, Iberdrola SA ir Centrica.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį Komisija davė žalią šviesą Prancūzijos milžinų susiliejimui, tačiau iškėlė keletą sąlygų -  parduoti Suez priklausančias Distrigas bei SPE, o taip pat Suez atsisakyti kontroliuoti Belgiško tinklo operatorių Fluxys.

Po atlikto tyrimo ES ekspertai vis dėlto nustatė, kad šis sandėris pakenks dujų ir elektros rinkai Belgijoje bei dujų rinkai Prancūzijoje. Suez Belgijos dujų padalinys sutiko mažinti dujų pardavimus, kad kitos kompanijos turėtų galimybę konkuruoti Belgijos rinkoje. Šis mažinimas tęsis iki 2011 metų.

Distrigas yra Belgijos didžiausias dujų importuotojas ir teikėjas ir kontroliuoja apie 85% Belgijos gamtinių dujų rinkos. ES ekspertų teigimu, jie susirūpino, kad kiti tiekėjai negalėjo sudaryti sutarčių su Belgijos klientais, nes Distrigas šiems buvo surišęs rankas ilgalaikiais kontraktais. ES konkurencijos komisarės Neelie Kroes teigimu, Distrigas buvo vienintelis dujų tiekėjas Belgijoje ir vis dar turi galimybę nustatyti kainas ir kitas privilegijas. Kad nuramintų bekylančias bangas, Distrigas pasižadėjo nesudaryti naujų sutarčių ateinančius dvejus metus.

   Kai įsigalios Suez ir Gaz de France susijungimas, bendrai kompanijai teks parduoti Distrigas ir naujam pirkėjui perduoti jo įsipareigojimus. Pernai metų Distrigas apyvarta siekė 4.6 milijardų eurų. 

Kainos šoktels iki 30 procentų.

Teigiama, kad vartojimo prekių kainos gali kilti nuo 3 iki 30 procentų. Tai yra tarptautinis fenomenas, kurį sąlygojo žaliavų kainų kilimas. Mažmeninės prekybos tinklo Aldi  atstovas Olandijoje pareiškė, kad pastebimas nemažas kainų augimas, kurio neišvengs ir Belgija. Manoma, kad miltų, pieno ir riebalų produktų kainos šoktels nuo 3 iki 30 procentų, tačiau bus stengiamasi šį augimą reguliuoti.

Užsienio investicijos Belgijoje padvigubėjo.

2006-siais Belgija pritraukė beveik 72 milijardus USD investicijų ir tai buvo dukart daugiau, nei 2005-siais, pranešama UNCTAD World Investment Report, atliktame 2007-siais. Teigiama, kad taip atsitiko dėl palankios mokesčių sistemos ir kitų pasikeitimų, įvykusių 2006-siais. Belgija yra pirmajame penketuke šalių, pritraukusių daugiausiai investicijų 2006-siais.

LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS AKTUALIJŲ APŽVALGA

UŽSIENIO POLITIKA/EKONOMIKA

Baltai jau gali dirbti Liuksemburge.

Nuo 2007-ųjų lapkričio 1 dienos Liuksemburgas atvers savo darbo rinką ES valstybių narių, įstojusių į ES 2004 m. gegužės 1 dieną, piliečiams. Šį sprendimą Liuksemburgo vyriausybė priėmė spalio 3 dieną. Šiuo metu baltai jau gali laisvai dirbti Airijos, DB, Švedijos, Graikijos, Portugalijos, Suomijos, Ispanijos, Italijos, Olandijos ir iš dalies Belgijos valstybėse.

Bezhuashvili lankėsi Liuksemburge.

Gruzijos užsienio reikalų ministras Gela Bezhuashvili spalio 15-16 dienomis lankėsi Liuksemburge ir kalbėjosi su savo kolega Jean Asselborn ir premjeru Jean-Claude Juncker.

Spalio 16 dieną Liuksemburge vyko 8-asis ES-Gruzijos bendradarbiavimo tarybos susitikimas, kurio metu buvo aptartas ES-Gruzijos veiksmų plano įgyvendinimas dėl Europos kaimynų politikos – ypatingai dėl taikių konfliktų sprendimų, migracijos, sienų kontrolės ir vizų klausimais. 

Sankcijos Iranui

Liuksemburgo Ministras pirmininkas Mr Junckeris atvirai kritikavo Prancūzijos Prezidento Nicolas Sarkozy siūlymą taikyti stipresnes ekonomines sankcijas Iranui, teigdamas, kad diplomatija gali duoti geresnių rezultatų. Pasak P. Junckerio, ES narės turi turėti vieningą poziciją Irano atžvilgiu ir taip išvengti nuomonių išsiskyrimo kaip buvo prieš karą Irake.