UŽSIENIO POLITIKA

2009 m. rugpjūčio 11 d. Belgijos Užsienio reikalų ministras išvyko į pirmąją užsienio kelionę.  Y. Letermas savo pirmojo vizito valstybėmis išsirinko Vietnamą ir Singapūrą. Pats ministras paaiškino, kad į Aziją važiuoja dėl to, jog 2010-ųjų metų spalį vyksiančiame Europos – Azijos viršūnių susitikime Vietnamas ir Singapūras vaidins itin svarbų vaidmenį.

2009 m. rugpjūčio 18 d. Belgija imasi veiksmų prieš piratavimą. Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 13 d. Belgijos karinė  fregata „Marie Louisa“ lydės Belgijos krovininius laivus, plaukiančius netoli Afrikos krantų. Belgijos kariškiai nesitiki ramaus sezono, kadangi laivų užpuolimų padaugėjo nuo 114  2008-aisiais iki 240 2009-aisiais.

Belgija su fregata „Marie Louisa“ taip pat dalyvauja bendroje ES programoje „Atalanta“, kuria siekiama ir atgrasinti piratus nuo užpuolimų ir, taip pat, esant reikalui apsaugoti laivus, plaukiojančius pavojinguose regionuose. Ši programa pirmiausia yra skirta apsaugoti JT humanitarinę pagalbą gabenančius laivus.

VIDAUS POLITIKA

2009 m. liepos 26 d. Belgai netiki, kad krizė greit baigsis. 70 proc. apklaustųjų belgų nuomone krizė dar gilės, tačiau tik 10 proc. apklaustųjų teigia, kad nerimauja dėl savo ateities  - darbo vietos ar socialinio saugumo.  Tuo tarpu ES vidutiniškai 16 proc. žmonių nerimauja dėl panašių priežasčių.

2009 m. rugpjūčio 11 d. Belgija įrengė papildomų vietų žmonėms, ieškantiems prieglobsčio. Kadangi Belgijoje patalpos, skirtos siekiantiems prieglobsčio,  yra perpildytos, Valonijos Namūro provincijoje, Florennes mieste esančioje karinėje bazėje įrengta dar papildomai apie penkiasdešimt vietų. Šiuo metu žmonės, ieškantys prieglobsčio Belgijoje ir netelpantys esančiose patalpose yra apgyvendinami viešbučiuose. Tačiau tai kelia finansinių problemų savivaldybėms. Patalpos taip pat ruošiamos ir kituose miestuose. Po renovacijų jose turėtų tilpti dar apie 500 pabėgėlių.

2009 rugpjūčio 14 d. Užsienio reikalų ministras Y. Leterme siunčia ekspertus į Gvantanamo įlanką. Prieš keletą mėnesių Belgija prižadėjo JAV prezidentui B. Obamai, kad priims du ar tris kalinius iš Gvantanamo kalėjimo. Vėliau JAV paprašė priimti tik vieną kalinį.  Siunčiami ekspertai susitiks su kaliniu, aptars jo perkėlimo sąlygas. Taip pat atliks ir savo tyrimą dėl jo sulaikymo aplinkybių, kadangi šiuo metu yra žinoma, kad jam nėra pareikšti jokie kaltinimai. Ekspertų paruošta ataskaita bus lemianti Belgijos vyriausybei galutinai apsisprendžiant ar priimti kalinį ar ne.

2009 rugpjūčio 18 d. Karalius skraidys Portugalijos oro linijų lėktuvais. Portugalijos oro linijų kompanija „Hi Fly“ laimėjo Belgijos gynybos ministerijos skelbtą konkursą gabenti karališkąją Belgijos šeimą užsienio kelionių metu. Portugalijos kompanija privalo karališkajai šeimai paruošti AIrbus A330 lėktuvą, kuriuo į pirmąją kelionę karalius Albertas II ketina išvykti jau po dviejų mėnesių.

2009 rugpjūčio 24 d. Naujas statybų įstatymas gali kelti nekilnojamojo turto kainas. Flandrijoje nuo rugsėjo pirmosios įsigaliosiantis įstatymas reikalauja, kad visuose naujai statomuose namų kvartaluose arba daugiaaukščiuose būtų numatyti ir socialiniai būstai. Tikimasi iki 2020 m. pastatyti 65.000 socialinių būstų. Didžiąją išlaidų dalį už šiuos būstus, Flandrijos vyriausybės nuomone, turi prisiimti verslas. Flandrijos darbdavių organizacijos (VOKA) nuomone, iš tiesų išlaidas prisiims pirkėjai, kuriems jos bus perkeltos pakėlus nekilnojamojo turto kainas.

2009 rugpjūčio 26 d. Sustabdyti vyriausiosios Komercinio teismo teisėjos Francine de Tandt įgaliojimai įtariant ją korupcija.  Įtarimai pirmą kartą šiai teisėjai buvo pareikšti jau prieš penketą metų, tada jie nebuvo pakankami, kad prieš ją būtų imamasi kokių nors veiksmų. Dabar byla buvo atnaujinta. Šis skandalas prisideda prie Belgijos teisėsaugos sistemą kamuojančių problemų – vasarą iš itin saugomo kalėjimo vogtu sraigtasparniu pabėgo nusikaltėlis; netyla kalbos dėl perpildytų Belgijos kalėjimų ir siaubingų sąlygų juose.

EKONOMIKA

2009 m. liepos 10 d. Belgijos recesijos pašalpa patyrė nesėkmę. Nuo liepos 1 d. žmonės, dirbantys pagal patentą (self employed), turi teisę šešis mėnesius gauti po 920 eurų pašalpą (arba 1320 eurų, jeigu asmuo gyvena susituokęs). Tokiu būdu vyriausybė ketino skatinti vartojimą bei padėti iškęsti sunkmetį save išlaikantiems žmonėms. Tačiau paaiškėjo, kad nuo liepos šiuo pasiūlymu pasinaudojo tik šešiasdešimt žmonių.  Tikimasi, kad nuo rudens prašymų šiai pašalpai padaugės.

2009 m. liepos 26 d. Europos komisija sutiko padidinti Belgijos pagalbos bankams limitą. Belgija šiuo metu gali suteikti savo šalies bankams ir draudimo įstaigoms iki 92 proc. savo metinio BVP dydžio paramą. Iki šiol Belgija galėjo skirti 27 proc. metinio BVP dydžio paramą. Suma, kurią leidžiama skirti paramai, tarp ES valstybių labai skiriasi. Antai Airijai leista skirti net 231,8 proc. metinio BVP dydžio paramą bankams.

2009 rugpjūčio 19 d. Apribojimai kabotažo transportui. Nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. Belgijoje įsigaliojo naujos taisyklės tarptautiniam transportui. Užsienio kompanijos , kurios užsiima taip vadinamu “kabotažo transportu” turės apriboti automobilių, kertančių Belgija, skaičių iki daugiausia trijų per 7 dienas. Belgijos susisiekimo profsąjungos prašė įvesti tokį įstatymą jau seniai, nes vairuotojai iš Europos Sąjungos dažnai gauna mažesnį užmokestį palyginti su Belgijos vairuotojais. Juo labiau, esą jie dažnai manipuliuoja laiką tarp vairavimo ir poilsio, tvirtina profsąjungos. Pagal ES taisykles, Europinės kompanijos gali atlikti laikinas kabotažo operacijas kitų ES narių teritorijoje. Apibrėžimas, kas tai yra “laikinas” , nėra pateikiamas. Šiame kontekste Belgija nusprendė imtis iniciatyvos ir pasinaudoti neapibrėžtumu. Taisyklės pažeidimas bus baudžiamas 1,800  eurų bauda, mokama vietoje.  Bet kuri kompanija, kuri užsako didesnį kabotažą bus laikoma bendrai atsakinga už pažeidimą. Reguliavimas nebus taikomas Liuksemburge ir Nyderlanduose , nes Beniliukso šalys tarpusavyje taiko laisvesnes taisykles. Belgijos vežėjų Asociacija Febetra mano, kad šią priemonę bus sunku kontroliuoti.

2009 rugpjūčio 30 d. Mažinimai padeda kompanijoms išgyventi krizę. Dauguma Belgijos  biržoje listinguojamų kompanijų ėmėsi labai didelių mažinimų ir to dėka pirmąjį 2009 metų pusmetį baigė pelningai. Ekonomistų nuomone, labai gerai, kad kompanijos pradėjo mažinti kaštus iš karto, kai pasijautė krizė.  Pelningumas sumažėjo 56 proc. ir buvo 5.8 mljrd. eurų mažesnis nei pernai. Vienintelė Bel-20 kompanija, kuri patyrė nuostolius,  buvo KBC bankas. Labiausia mažėjo apyvarta. Vyravo personalo mažinimas; antai Flandrijos farmacijos firma Solvay panaikino 1000 darbo vietų, Tessenderlo Chemicals -  400. Cinko kompanija Nyrstarnetgi uždarė kelias gamyklas , 450 darbuotojų jos gamykloje Balene vis dar nedirba. Vidutinio dydžio kompanijos, tokios kaip IT kompanija Option, ryšių kompanijos  Roularta ir Deceuninck sumažino atitinkamai 215, 251 ir 672 darbo vietų. Kai kurios įmonės, kaip Kinepolis (kino filmai) ir Bekaert sugebėjo sumažinti skolas vien dėl to, kad sumažėjus veiklai, joms reikėjo mažiau darbinio kapitalo. Todėl kartais kompanijų balansai atrodo sveikesni nei buvo per praeitą recesiją 2003 m.  Tačiau, kad pasiekti augimą, kompanijoms reikia didesnių pardavimų. Kelios įmonės, tokios kaip plieno perdirbimo gamykla Bekaert, PET produktų gamintojos Resilux ir OCR, programinės įrangos tiekėja IRIS jau deklaruoja šiek tiek išaugusius užsakymus. Paklausa stabilizavosi, o šiek tiek augo užsakymai iš Azijos. Aišku, kad dėl padidėjusio nedarbo sumažės asmeninio vartojimas, taigi parduotuvių tinklų, tokių kaip Delhaize ir Colruyt dar laukia rimtos problemos.

Auga infliacija. Infliacija rugpjūčio mėn. išaugo pirmą kartą per keturis mėnesius, nors metinė infliacija išlieka neigiama. Rugpjūčio mėn. vartojimo prekių indeksas augo 0.34% , metinė infliacija yra  - 0,78%. Liepos mėnesį metinė infliacija buvo - 1.7% . Nedidelis kainų augimas buvo prognozuojamas, nes neigiama infliacija buvo sąlygota energijos kainų, pasiekusių piką 2008 liepą, kritimo.  Rugpjūčio mėn. augo degalų, dujų ir elektros energijos kainos, tuo tarpu vaisiai, daržovės ir kelionės atpigo.

Belgija yra trečia Europoje pagal minimalų darbo užmokestį. Eurostat duomenimis , tarp 2000 ir 2009 m. minimalus darbo užmokestis išaugo 291 euro ir dabar siekia  1,387.49  euro per mėnesį.  Tiktai Airijoje ( 1,462 euro )  ir Liuksemburge  (1642 euro ) minimalus darbo užmokestis yra dar didesnis. Septynios ES valstybės, tarp jų Italija, Vokietija ir Švedija neturi minimalus darbo užmokesčio. Švedijoje minimalus darbo užmokestis derinamas pagal sektorius.