Naujienos

 Lietuva ir Lenkija laukia didesnio partnerių Europoje solidarumo energetiniais klausimais, rašo Belgijos dienraštis "La Libre Belgique".

Viktoras Ševaldinas sudaro savimi pasitikinčio žmogaus įspūdį. Sėdėdamas prie stalo su užsienio žurnalistais jis sako nepriimsiąs tų labai „protingų klausimų“. Kambario sienos dekoruotos diagramomis. Tai Ignalinos AE, kuri bus uždaryta 2009 m. gruodžio 31 dieną. Paradoksalu, jog tik rusiškai kalbantis IAE generalinis direktorius vadovauja atominei elektrinei, o Visagino miestelyje 90 proc. gyventojų sudaro rusai. Tuo pat metu Lietuva kelia energetinės priklausomybės nuo Rusijos klausimą. Ignalina nebėra Sovietų Sąjungos dalis. Tai ES teritorijoje esanti elektrinė, tačiau tai, kad Maskva energetiką naudoja kaip politinio spaudimo priemonę yra realybė ir kelia susirūpinimą jos kaimynėms. Todėl Lietuva prisijungė prie Lenkijos pozicijos blokuoti ES derybas su Rusija dėl naujos bendradarbiavimo sutarties tol, kol Rusija nenustos naudoti energetikos politiniais tikslais.

„Pirmiausia saugumas“

Kaip ir senajame kontinente, svarbiausia yra diversifikuoti energetikos šaltinius ir jų tiekimo būdus bei sutarti dėl bendros Europos energetikos politikos. „Pirmiausia saugumas“ yra svarbiausias lenkų ekonomikos ministro Piotr Wozniak šūkis. Dėl to Lenkijos ir Baltijos šalys numato iki 2015 metų pastatyti Ignalinoje du naujus reaktorius.

Tačiau „svarbiausias Lenkijai yra dujų sektorius dėl nepatikimo vienintelio tiekėjo“, - priduria ministras. „Energetinė nepriklausomybė reiškia politinę nepriklausomybę“, - pažymi Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus.

Rusų spaudimas

Lietuviai ir lenkai turi priežasčių baimintis Rusijos šantažo, nes šios šalys kelis mėnesius patiria ekonominį ir prekybinį spaudimą. Maskva paskelbė embargą lenkiškai mėsai dėl sanitarinių priežasčių ir nutraukė naftos tiekimą lietuviškai „Mažeikių naftai“ dėl techninių priežasčių. Tiek Vilniui, tiek Varšuvai nurodytos priežastys atrodo klaidingos. Praėjusių metų liepą Maskva uždarė naftos tiekimą „Draugystės“ naftotiekiu po to, kai Lietuva pardavė „Mažeikių naftą“ Lenkijos koncernui PKN „Orlen“. „Akivaizdu, kad Rusija nėra patenkinta mūsų susitarimu su lenkais. Tačiau lenkai pasiūlė 30 proc. didesnę kainą“, - sako Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Koncernas PKN „Orlen“ yra priverstas gabenti naftą jūra ir mokėti už tai didesnę kainą. „Mums pasakė, kad naftotiekio avarija yra tiriama, tačiau nenurodo datos, kada tiekimas bus atnaujintas“, sako Dariusz Grebosz, Lenkijos kompanijos atstovas. „Mes vis dar tikimės, kad rusai išspręs šią techninę problemą. Siūlėme jiems pagalbą, bet jie žinoma atsisakė“, - sako Prezidentas Valdas Adamkus.

Taip pat primenama, jog rusai su vokiečiais nutarė tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Šį projektą Baltijos šalys ir Lenkija suvokia kaip dar vieną grėsmę.

Šiame kontekste sprendžiamas dar vienas klausimas – Varšuva (kaip ir Praha) ketina leisti amerikiečiams instaliuoti priešraketinės gynybos sistemas savo teritorijoje. Vilnius ir Varšuva nori Europos solidarumo, kurio dažnai trūksta. „Jei valstybė narė patiria neteisėtą spaudimą, kitos šalys turi padėti“, - sako Lietuvos Prezidentas. Europos viršūnių susitikimo išvados, kuriose tik trumpai paminima, jog „šalys narės turi būti solidarios“, lietuvių ir lenkų netenkina. „Tai geriau negu nieko, tačiau kokia praktinė tokios deklaracijos reikšmė? Nafta „Draugyste“ vis tiek nepradės tekėti“, - aiškina Lietuvos URM sekretorius Žygimantas Pavilionis. „Prieš įstojimą, mes manėme, kad ES padės mums. Kai mes prisijungėme prie ES, supratome, jog reikės kovoti dviem frontais. Jei ES ir toliau nieko nedarys Lietuva gali prisijungti prie Lenkijos“ ir blokuoti ES ir Rusijos derybas dėl bendradarbiavimo sutarties. Laiko liko mažai – kitas ES-Rusijos susitikimas įvyks gegužės 18 dieną Samaroje, o ankstesnis susitarimas nustoja galioti lapkričio mėnesį. „Svarbu palaukti, kol rusai nustos žaisti su mūsų nafta“.

„Veto nėra galutinis tikslas“

Tačiau „veto nėra galutinis tikslas“ tvirtina V.Adamkus. „Mes nenorime trankyti durų Rusijai prieš nosį. Mes labiau pageidautume kalbėtis“. Tai tampa dar svarbiau po V.Putino kalbos Miunchene. „Labai svarbu pasiekti bendradarbiavimo susitarimą su Rusija, kuri yra viena didžiausių mūsų prekybos partnerių“, - sako premjeras G.Kirkilas. – „Svarbu pradėti tai Vokietijos pirmininkavimo metu. Manau, kad Vokietija turi didelę įtaką, kur kas didesnę nei Portugalija ir Slovėnija, kurios pirmininkaus vėliau...“ V.Adamkus priduria „tačiau turime neskubėti“.

Sabine Verhest
Specialioji korespondentė Lietuvoje ir Lenkijoje