LE SOIR STRAIPSNIS «SANKCIJOS, JEI PRIEVARTA NESILIAUS». INTERVIU SU LR UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRU LINU LINKEVIČIUMI
«Sankcijos, jei prievarta nesiliaus» (neoficialus vertimas) PHILIPPE REGNIER Penktadienis, 2014 m. sausio 24 d. Europos Sąjunga. Išskirtinis interviu su Lietuvos diplomatijos vadovu, kuris pirmininkavo ES darbams, turintiems Ukrainą priartinti prie Europos Lietuvos užsienio reikalų ministras smerkia Ukrainos režimo poslinkį link autoritarizmo Santykiuose su Rusija Europos Sąjunga turėtų būti mažiau naivi, tvirtina Linas Linkevičius Pokalbis Linas Linkevičius galėtų pagaliau atsipūsti. Šeši Lietuvos pirmininkavimo ES mėnesiai antrajame 2013 m. semestre buvo nelengvi šios Baltijos šalies užsienio reikalų ministrui. Didysis šio pirmininkavimo projektas - suteikti pagreitį ES Rytų partnerystei, parengiant sutartis su dauguma buvusios SSSR šalių, atsitrenkė į Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus netikėtą pasipriešinimą Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse lapkričio mėn. Nuo to laiko įvykiai Kijeve pasuko dramatiška linkme.
Kaip vertintumėte situacijos Ukrainoje evoliuciją: posūkis į autoritarizmą?
Yra tokių simptomų. Ši krizė ir valstybių griežta reakcija yra dėl Ukrainos valdžios jėgos naudojimo prieš savo piliečius, dėl piliečių laisvių suvaržymo ir lūkesčių dėl šalies Europinės ateities ignoravimo. Tai politinė krizė, kurie turi būti sprendžiama ne prievartos, o dialogo, būdu. Pridėsiu, kad mes negalime likti abejingais, matydami, jau du mėnesius Maidano aikštėje žmones, šaltyje, iškėlusius Europos Sąjungos vėliavas, tai, ką retai matome Europos sostinėse. Nepakanka paskelbti mūsų susirūpinimą išreiškiančius žodžius. Reikia nedelsiant pasakyti, kad tie, kurie atsakingi už situaciją, tie, kurie naudojo prievartą prieš protestuotojus, sulauks pasekmių.
Sankcijos?
Jeigu ir toliau bus naudojama jėga, neabejoju, kad Lietuva bus tarp tų šalių, kurios inicijuos labai griežtą kalbą su Ukrainos valdžia. Yra daugybė priemonių, kurių ES gali imtis prieš smurtą sankcionavusius valdžios atstovus. Reikia svarstyti sankcijų galimybę, jei smurtas nesiliaus.
Ar jūsų kolegos ES pritaria jūsų analizei (nuomonei DV)
Pirmadienį šio klausimo nesvarstėme (paskutiniame URT). Žinau, kad kai kurie kolegos laikosi tos pačios nuomonės, kiti atsargesni. Tam reikia laiko. Tačiau aš galiu jums pasakyti, neatskleidžiant to, ką mes kalbėjome apie Rusiją, yra bendras jausmas, kad su Rusija nebegalima tęsti "business as usual". Reikia mokytis iš praeities pamokų, padaryti išvadas ir matyti realybę.
Jūs kalbate apie Rusiją?
Taip, apie Rusiją
Ukrainos problema: Janukovičiaus ar Putino problema?
Viskas yra surišta. Žinoma, yra didelė Valstybės vadovo, prezidento (Ukrainos). Bet nereikia neigti kitų faktorių. Tai liečia ne tik Ukrainą : aš kolegas informavau apie Cathy Ashton nusiųstą pranešimą (laišką DV), raginantį dėti visas pastangas, kad pagelbėtume Moldovai ir Gruzijai pasiekti laukiamų rezultatų, kad jau metų pabaigoje su šiomis šalimis būtų pasirašytos asociacijos sutartys. Tai dar nėra užbaigtas darbas ! Reikia įdėti pastangų.
Ar nuogąstaujate, kaip ir kai kurie kiti, kad rusų pastangos sutrukdyti šiam projektui sustiprės iš karto po Sočio žaidynių?
Tikrai taip. To atmesti negalima ir mes turime būti pasirengę priimti šį iššūkį. Mes turėtume padėti šioms šalims.
Kaip?
Paskubinant procedūras! Kadangi ES biurokratija yra lėta, juridinės tarnybos, vertimai...Tai sunku, bet galima surasti būtų padaryti greičiau. Taip mes galime mūsų draugus ir partnerius apsaugoti nuo galimų spaudimų ir bauginimų. Turime būti tam pasirengę. Turime laikytis ir padėti jiems atsispirti šiems iššūkiams
Jūs teigiate, kad "business as usual" nebegalimas su Rusija. Ar manytumėte, kad kitą antradienį Briuselyje vyksiantis semestrinis viršūnių susitikimas ES-Rusija yra galimybė pakeisti mūsų santykių kryptį? Kuria kryptimi? Juk yra politika ir...realpolitik!
Taip…Mes turime ieškoti tikros strateginės partnerystės su šia šalimi, juk toks yra mūsų siekis. Sunkiai pasiekiamas, bet mes jo norime.Tikslau kalbant, partnerystė negali būti grindžiama išimtimis, nuolaidomis, įspėjimais (caveats) ir kita. Ji turi būti grindžiama principais ir labai tvirta. Ne "business as usual" reiškia nereikia "business" lyg nieko nebūtų įvykę! Mes turėtume būti labiau realistai, mažiau naivūs.
Konkrečiau?
Mažiau naivūs…
Tai reiškia?
Mūsų prašymuose. Nes Rusija irgi turi interesų! Prekybos srityje arba derybose dėl vizų režimo liberalizavimo. Visa tai turi būti svarstoma be nuolaidų, remiantis principais, ne vien tik ateities lūkesčiais. Jei liksime tvirti ir vieningi, tai įgyvendinama.
Ar kai kurios šalys nenuėjo per toli prieš Vilniaus viršūnių susitikimą asociacijos sutartis pristatydamos kaip pirmą stojimo į ES etapą? Ar tai nebuvo «per daug» Rusijai ir kai kurioms šalims?
Taip, turbūt.. Bet Gruzija ir Moldova parafavo sutartį : labai techniška procedūra, neturinti nieko bendro su stojimu. Tačiau šiose šalyse tai buvo pristatyta kaip istorinis etapas, geopolitinis lūžis. Todėl gruzinams ir moldavams aš negalėčiau pasakyti, kad Vilnius nebuvo sėkmė! Žinoma taip, tai yra ženklas, kad einame šita kryptimi (integracijos). Mes turime įtikinti draugus Rusijoje, kad liautųsi į tai žiūrėti kaip į žaidimą į vienus vartus : procesas gali būti naudingas visoms pusėms.
«Per lengvai į tai žiūrėjome»
Šiek tiek nutolus nuo Vilniaus susitikimo, ar galėtumėte tvirtinti, kad buvo klaidų? Gal reikėjo Ukrainai daugiau pasiūlyti?
Taip, atsakymas yra taip. Bet žinote, lengva tai sakyti po visko… Reikia mokytis iš praeities. Šiandien situacija būtų kitokia, bet dar neseniai į tai žiūrėjome kaip į procesą, kuris vyksta savaime, be papildomų pastangų. Bet to nepakako šaliai, kuri turi padaryti pasirinkimą, rinktis, kur integruotis. Man atrodo, kad mes į šį faktorių neatsižvelgėme. Mes per lengvai į tai žiūrėjome. Partneriui nepakanka turėti teisę rinktis : taip pat svarbu patraukti šį partnerį.
Suteikti daugiau finansinės paramos, o ne raginti vykdyti skausmingas reformas?
Ne vien tik. Mes esame labai išradingi šūkiuose, žinote, pavyzdžiui, « augiau už daugiau» (more for more)…Man tai reiškia, jei jie būtų pasirengę daryti daugiau, ar daugiau priimti, mes jiems būtume davę daugiau! Ir įgyvendinus tai, ko buvo tikimasi, į tai turėjo būti atsižvelgta. Tai kaip vizų režimo panaiškinimas Moldovai: jie įgyvendino visus etapus, laikas panaikinti vizas ir turime atsispirti pagundai kelti papildomas kliūtis… Laukimas yra nepriimtinas. Schematiškai yra dvi stovyklos: vieni "wait and see", kiti aktyvūs. "Wait and see" nėra efektyvu, net jei ir paaišinama: Mes laukiame, jie neįvykdo įsipareigojimų, jie nėra pasirengę, ir pan. Bet kiti nelaukia! Jei mums svarbu europinis projektas, mūsų vertybės, negalime sau leisti laukti, kol kažkas kitas ims veikti laisvos ir vieningos Europos sąskaita. Turime pakeisti savo požiūrį… kartais žodžių nepakanka, reikia veiksmų.
Bet ir NATO užšaldė Ukrainos perspektyvas…
Ne tik Ukrainos, Gruzijos irgi, 2008 m. balandžio mėn. Bukarešto NATO viršūnių susitikime. Ir tai gera pamoka : le wait and see neveikia. Tuštuma neegzistuoja: ji nedelsiant užpildoma( NDRL: aliuzija į Rusijos-Gruzijos karą 2008 m. vasarą, kai Rusijos armija trumpam įsiveržė į Gruzijos teritoriją)
Jungtis prie ES ar likti su Rusija: ar tai negali privesti prie šalies padalijmo?
Žinoma, kad į tai reikia atsižvelgti. Tai reikalauja kantrybės ir turi būti vykdoma kartu su informacijos kampanijomis. Iš pradžių Vyriausybė. Vyriausybė turi išaiškinti, kad sutartis neveda į kančias, nedarbą, industrijos uždarymą… Prisimenu Ukrainos Ministro pirmininko kalbą Kijeve: jis tvirtino, kad su Europa jie turėtų pritarti gėjų santuokai…Tai netiesa!
Santykiai nuo šiol užšaldyti?
Taip…Mes visada sakėme, kad mommentum buvo Vilniaus susitikimas, jei ne, kas žino kada… Labai gaila, bet tai tiesa. Bet niekada nereikia sakyti niekada. Situacijos keičiasi. Giliai. Tai galiu tvirtint remdamasis savo istorija. Prisimenu, 1990 m. NATO, kalbėjome apie būsimus sąjungininkus ir man ne kartą sakė : Užmiršite tai, jūs niekada nebūsite NATO. Niekada. Mes gerbiame jūsų istoriją, jūsų kovas už laisvę, bet jūs neįstosite. Žinoma, tai nebuvo viešos kalbos, bet tai buvo žinia. Įsivaizduokite, kokia motyvacija, kai jums tai sakoma… Ir štai, reikalai keičiasi ir gana greitai. Šiandien aš tą patį sakau draugams ukrainiečiams, kuriuos neramina situacija: Būkite pasirengę, naudokitės visais svertais, kuriuos turite. Jei atėjus laikui nebūsite pasirengę, tai bus jūsų kaltė. Mūsų istorija sukuria precedentą optimizmui, žinant, kad tai nėra garantuota
PHILIPPE REGNIER, LE SOIR
Vendredi 24 janvier 2014
Union européenne
Le ministre lituanien des Affaires étrangères dénonce la dérive autoritaire du régime ukrainien.
Vis-à-vis de la Russie, l’UE doit être «moins naïve», plaide Linas Linkevicius.
Entretien
Linas Linkevicius peut enfin souffler. Les six mois de la présidence tournante des travaux européens assurés par la Lituanie au deuxième semestre 2013 ont été éprouvants pour le ministre des Affaires étrangères de ce pays balte. Le grand projet de cette présidence - faire progresser un Partenariat oriental de l’Union européenne, en nouant des accords avec plusieurs pays de l’ex-URSS - s’est heurté de plein fouet à la spectaculaire volte-face du président ukrainien Viktor Ianoukovitch, à la veille d’un sommet organisé à Vilnius, fin novembre. Depuis, les événements à Kiev ont pris une tournure dramatique...
