Naujienos

Š. m. gegužės 16 d. Briuselyje vyksiančioje Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų (angl. European Union of National Institutes for Culture (EUNIC) organizuojamoje Europos literatūros naktyje  bus skaitomi Agnės Žagrakalytės kūriniai.

Agnė Žagrakalytė (g. 1979) – poetė, eseistė. 2003–2005 m. dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ jaunimo puslapių redaktore. Šiuo metu gyvena Briuselyje. Pirmosios eilėraščių publikacijos pasirodė 1996 m. Tais pačiais jaunajai poetei įteikta Liūnės Sutemos premija, 1998 m. ji tapo „Poezijos pavasario“ konkurso „Eilėraščiai per naktį“ laureate. 2002 m. jos kūryba spausdinta K. S. Keyso sudarytame jaunųjų poetų rinkinyje „Six Young Lithuanian Poets“. 2003 m. poetei įteikta festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ premija už poetinį debiutą – eilėraščių rinkinį „Išteku“ (2003). Dominuojanti A. Žagrakalytės poezijos tema – moteriškumo refleksija, įvairios jo formos bei transformacijos. Žaidžiama vyraujančiais socialiniais ir kultūriniais moteriškumo stereotipais, eksperimentuojama moters emocinėmis būsenomis ir jų raiškos formomis. Labai svarbus erotiškumas, juslinis kūnų ryšys bei santykis su aplinkos daiktais.

Eigulio duktė:  „Rašau, jau treti metai, „Eigulio duktė“ knygos pavadinimas. Apie Lietuvą nuo 1863 iki 1977 metų, apie Švediją, Suomiją, Vorkutą ir Kazachstaną, apie linus, obelis, bulves, Pasvalį, Linkuvą, Kauną, Zarasus, Panevėžį, Balchašą, pomidorus, vynuoges, sodininkų bendriją ir lietuvių kalbos institutą, ir dar apie milijoną dalykų, reiktų jau ir pabaigti, bet man vis dar nepatinka ir nepatinka, kai nebus taip labai baisu, duosiu paskaityt“, – Agnė Žagrakalytė.

Agnė Žagrakalytė apie knygą „Eigulio duktę“: „Šioje knygoje pasakoju apie 1815–1977 metų įvykius Lietuvoje. Surinkau ir perrašiau pasakojimus apie inteligentus, ūkininkus ir kunigus, lietuvius ir žydus...geriančius midų ir abstinentus, apie lietuvių kalbą. Tai detektyvo lingvisto darbas. Kad parašyčiau nuobodų beveik grafomanišką kūrinį apie seniai mirusį vienos šeimos narį, pasinėriau į nacionalinės bibliotekos archyvus ir senus dokumentus. Keičiantis kūrinio laikui, nepastebimai keičiasi ir žodynas bei stilius. Šioje knygoje tokie klausimai kaip „Kas įvyko?“ arba „Kas nutiko vienam ar kitam?“ man buvo svarbesni už įnoringą archyvų paviešinimą. Gal dėl to pasakojimai stebimi it pro teleskopą? Bet pažadu, kad jie prikaustys skaitytoją“.

Literatūros naktis grindžiama prielaida, kad literatūra – kliūtis įveikti padedanti abipusio supratimo ir kultūrinių mainų priemonė.

Š. m. gegužės 16 dieną, 19-20 val., įvairiose Briuselio centro vietose garsūs Belgijos rašytojai Alain Berenboom, Marianne Sluszny, Annelies Verbeke, Benno Barnard ir kiti viešai skaitys literatūros kūrinius. Kiekvienas kūrinys bus skaitomas prancūzų ir olandų kalba.  Šiais metais bus skaitomi šie autoriai: Michel Torrekens (Belgija, prancūzų kalba), Joseph Pearce (Belgija, olandų kalba), Marek Sindelka (Čekijos Respublika), Erling Jepsen (Danija), Emil Tode(Estija), Stefano Benni (Italija), Claire Angelides (Kipras), Marek Bieńczyk (Lenkija), Agnė Žagrakalytė (Lietuva),  Benno Barnard (Olandija), Delphine de Vigan (Prancūzija), Lojze Kovačič (Slovėnija), Juan Gabriel Vasquez (Ispanija) ir Hakan Günday (Turkija). Literatūros kūrinys bus kaitomas 10 min. ir vėl kartojamas po valandos. Klausytojai galės judėti iš vienos vietos į kitą ir per vakarą išgirsti kelis skirtingus Europos rašytojų kūrinius.

Daugiau informacijos apie renginį svetainėje: http://www.literaturenights.eu/2013/city/brussels/author/68/